Lietuva vyksta į Briuselį su pozicija siekti susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, nesudarant prielaidų atsirasti sienai tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. Prezidentas kartu su ES šalių narių vadovais sieks Jungtinės Karalystės tolesnio įsitraukimo saugumo klausimais bei pastangų užtikrinti Bendrijos ir Jungtinės Karalystės ekonominį bendradarbiavimą, išvengiant neigiamų pasekmių ES narėms.
Šiuo metu „Brexito“ be susitarimo tikimybė yra išaugusi, o, pasak G. Nausėdos, Lietuva yra pasiruošusi „kietojo“ išstojimo atvejui. Kita vertus, G. Nausėda neatmeta galimybės, jei Borisas Johnsonas pareikštų norą pratęsti „Brexito“ terminą iki sausio pabaigos, jis tam pritartų.
„Jeigu tai užtruks daugiau laiko, bet vis dėlto prives prie „Brexito“ su susitarimu, tai yra viena iš palankesnių alternatyvų“, – anksčiau yra teigęs G. Nausėda.
Lietuvos URM teigimu, galimybės pasiekti atnaujintą susitarimą vertinamos optimistiškai, tačiau derybos tęsiamos praktinio muitų patikrinimo įgyvendinimo klausimu, ieškant sprendimų, kaip, apsaugoti ES vidaus rinką ir užtikrinti Airijos salos ekonomikos vientisumą bei dėl bendro požiūrio į ateities santykius.
„Lietuva suinteresuota, kad būtų rastas sprendimas, leisiantis išvengti fizinės sienos tarp Airijos-Šiaurės Airijos ir išvengta nesusitarimo scenarijaus“, – po antradienį vykusio Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdžio teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
Pasak prezidento, ambicingiems Europos Sąjungos darbotvarkės planams reikalingas ambicingas požiūris į finansų paskirstymą, todėl ES šalių vadovų diskusijoje planuojama derėtis dėl Suomijos, pirmininkausiančios EVT, siūlymų biudžeto planui, numatančiam finansavimo mažinimą pagrindinėms politikos sritims – sanglaudai ir žemės ūkiui.
„Derantis dėl daugiametės finansinės programos svarbu ne greitis, o turinys. Turėsime priimti kompromisą, bet sieksime išsiderėti mažesnius, nei numatyta, biudžeto karpymus sanglaudos ir žemės ūkio politikoje bei pasiekti reikiamą finansavimą sutartiniams įsipareigojimams – Ignalinos AE uždarymui, Specialiosios Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimui, regioniniams infrastruktūros projektams. Negalime ignoruoti fakto, kad šiuo metu ES žemės ūkio išmokos Baltijos šalims net neperžengia minimalaus lygio“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į platesnes galimybes Lietuvos mokslininkams pasinaudoti Europos Horizonto programa.
Žadama apsikeisti mintimis apie strateginės darbotvarkės 2019–2024 m. planų įgyvendinimą. Lietuva kartu su Latvija ir Estija pateikė savo prioritetus ateinančiam Europos Sąjungos politiniam ciklui. Numatoma daugiausia dėmesio skirti inovacijoms, atviros ir integruotos Europos rinkos stiprinimui, klimato kaitai, energetikos ir transporto infrastruktūros projektams.
Šis EVT susitikimas sąlygotas vykstančių derybų dėl „Brexito“ ir institucinių pokyčių – lapkričio 1 d. darbą pradeda naujoji Europos Komisija, o gruodžio 1 d. pareigas pradės eiti paskirtasis EVT pirmininkas Charles'is Michelis.
