Pasak A.Verygos, VTEK sprendimas priimtas neatsižvelgus į reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai interpretavus teisės aktus. A. Verygos teigimu, sprendime nėra aiškių ir pagrįstų komisijos motyvų, kokį privatų interesą jis turėjo pasirašydamas įsakymą, kuriuo buvo skirta 32 684,20 Eur LSMU projektui „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.“ A.Veryga neginčija, kad jo privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodyta, kad jis yra sveikatos apsaugos ministras, kadangi manė, jog nebūtina, nes tai yra visuotinai žinoma. A. Veryga teigia, kad duomenis apie būsto paskolos sandorį bei automobilio lizingo sutartį savo privačių interesų deklaracijoje buvo įrašiusi jo žmona.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, priėjo prie išvados, kad VTEK sprendimas pagrįstas, teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas yra Seimo narys ir sveikatos apsaugos ministras, todėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos jam taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Tyrimo metu VTEK nustatė, jog A. Veryga nuo 2010-09-01 iki 2016-11-11 ėjo pareigas LSMU, o nuo 2011 m. – Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovo pareigas. Komisija pažeidimą konstatavo dėl to, kad pareiškėjas nepraėjus 12 mėnesių nuo darbo santykių pabaigos „atšalimo“ pasirašė 2017-10-23 įsakymą skirti LSMU projektui 32 684,20 Eur Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšų. Tyrimo metu nustatyti pareiškėjo ryšiai ne tik su LSMU, bet ir su šio universiteto darbuotojais, t. y. šio projekto vadovu, kuris nuo 2011 m. dirba LSMU, o nuo 2016-11-14 laikinai eina LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovo pareigas. Projekto paraiškoje pateikiamame gyvenimo aprašyme nurodomos aštuonios svarbiausios penkerių metų publikacijos, kurių visų bendraautoris yra ir A. Veryga. Taip pat tyrimo metu VTEK nustatė, jog pareiškėjas ir projekto vadovas yra tarp trylikos publikacijų bendraautorių, pareiškėją ir projekto vadovą siejo LSMU ir bendra mokslinė veikla. Tiek konkurso skelbimas, projektų vertinimas, tiek lėšų projektui skyrimas, sutarčių sudarymas ir vykdomų projektų kontrolė yra sudėtinės projektų atrankos procedūros dalys, kuriose dalyvavo ir A.Veryga. Situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, nepraėjus vieniems metams, dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su buvusia darboviete ir ten dirbusiais asmenimis, o kartu ir su asmens finansine gerove (projekte numatytos ir darbo užmokesčio išlaidos), gali sukelti pagrįstų abejonių sprendimo nešališkumu ir objektyvumu. Teismas nekvestionuoja projekto tikslingumo ir svarbos, tačiau daro išvadą, kad šiuo atveju tai nepaneigia egzistavusios interesų konflikto situacijos pareiškėjui priimant įsakymą. Teismas taip pat konstatavo, kad A. Veryga nenurodė privalomų deklaruoti sandorių (būsto paskolos, automobilio lizingo, automobilio pirkimo-pardavimo) ir nedeklaravo savo einamų pareigų. Įstatyme nustatyta imperatyvi pareiga nurodyti duomenis, kurių reikalauja įstatymo nuostatos, ir privačių interesų deklaracijas teikiantys asmenys neturi galimybės rinktis, kuriuos iš nurodytų duomenų ar sandorių teikti, o kurių ne. Taip pat įstatyme nėra nustatyta išlygų, kada šių duomenų galima nedeklaruoti, juos nurodžius kitose deklaracijose.
Šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
