Nors euro įvedimo klausimas tradiciškai kėlė nemažai diskusijų, Euro įvedimo įstatymą Seimas priėmė absoliučia balsų dauguma. Už balsavus 87 Seimo nariams, prieš 7 ir susilaikius 13 parlamentarų, nustatyta pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuoti kiti praktiniai euro įvedimo aspektai.
Paraleliai priimtu Seimo protokoliniu nutarimu šalies Vyriausybė įpareigota iki gegužės 1 d. pateikti dokumentus, reikalingus įstatymui dėl pensijų kompensavimo parengti. Ministrų Kabinetas taip pat privalės iki euro įvedimo priimti sprendimus dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo. Tokį nutarimą jo rengėjai motyvavo visuomenės susirūpinimu dėl gyventojų socialinės gerovės.
Kaip apibrėždamas euro įvedimo procedūras sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, šiuo metu laukiama birželio pradžioje pasirodančio Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko pranešimo apie ES šalių konvergenciją. Jei šios ataskaitos išvados Lietuvos atžvilgiu bus teigiamos, EK siūlys priimti teigiamą sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną.
"EK ataskaita, turiu didelių vilčių, bus mums teigiama, kadangi Mastrichto kriterijus mes jau tenkiname. Paskutinis kriterijus, kuris buvo nelabai aiškus, kur svyravome ant ribos, tai buvo fiskalinis deficitas. 2013 m. fiskalinį deficitą Eurostat'as oficialiai paskelbs po Velykų, tačiau preliminarius duomenis mes jau įrašėme į mūsų šalies konvergencijos programą. 2013 m. viešojo sektoriaus fiskalinis deficitas, preliminariais duomenimis, buvo 2,2 proc. - žymiai mažiau nei 3 proc., vadinasi, šį kriterijų mes vykdome", - pabrėžė finansų ministras.
Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų (ECOFIN) taryba Lietuvos siekį įsivesti eurą svarstys birželio 19-20 dienomis, netrukus po to, birželio pabaigoje, šis projektas keliaus į Europos Vadovų Tarybos rankas. Galiausiai Lietuvos priėmimą į euro valstybių klubą turės patvirtinti išrinktas naujas Europos Parlamentas - tai turėtų įvykti liepos viduryje.
Kaip numatoma Euro įvedimo projekte, nuo euro įvedimo dienos litai į eurus neatlygintinai, neribotomis sumomis ir neribotą laiką bus keičiami Lietuvos banke (LB).
Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai bei jų padaliniai šią operaciją tokiomis pat sąlygomis vykdys 6 mėnesius nuo euro įvedimo, tačiau gali nustatyti ir aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose turi paskelbti reikalavimą, kad norintieji pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų viršijančią sumą turi pranešti jiems raštu apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Po 6 mėnesių dar pusmetį tokią pat operaciją vykdys į LB bankų siūlymu nustatytą sąrašą įrašyti bankų padaliniai.
Taip pat neatlygintinai litus į eurus keis AB "Lietuvos paštas" - 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, o pasibaigus šiam terminui, galės tęsti operaciją savo tvarka.
Perskaičiuojant litus į eurus, siūloma nustatyti bendrą matematinę apvalinimo taisyklę: apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę - kai skaitmuo 5 arba didesnis. Tuo pat metu, siekiant maksimaliai apsaugoti darbuotojų ir išmokų gavėjų interesus, būtų taikoma palankesnė tvarka: perskaičiuojant darbo užmokestį bei pensijas ir kitas socialines išmokas, jei trečias skaitmuo po kablelio būtų didesnis už nulį, prie naujo dydžio eurais būtų pridedamas vienas euro centas.
Neatlygintinai bus perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai, išsaugant unikalų sąskaitos numerį.
Nuo euro įvedimo dienos visi atsiskaitymai negrynaisiais bus vykdomi eurais, automatiniai debeto nurašymai - pagal nustatytas sąlygas arba grafiką. Kredito įstaiga konvertuos nurašomą sumą į eurus pagal nustatytas perskaičiavimo ir apvalinimo taisykles.
Lietuvoje dvi valiutos - litas ir euras - cirkuliuos nuo Naujųjų iki sausio 15 d.
Statistikos departamentas iki gegužės 6 d. suformuos 100 prekių ir paslaugų kainų, kurios bus stebimos Lietuvoje euro įvedimo laikotarpiu, sąrašą ir paskelbs jį visuomenei. Kainos bus pradėtos registruoti per mėnesį po galutinio ES Tarybos sprendimo dėl šalies prisijungimo prie euro zonos. Kainos bus fiksuojamos 18-oje šalies miestų maždaug 1800 prekybos ir paslaugų teikimo vietų.
Kaip ELTA jau skelbė, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų komitetas praėjusią savaitę teigiamai įvertino Lietuvos galimybes nuo kitų metų tapti 19-ąja euro zonos nare.
Kad įsivestų eurą, ES valstybė turi atitikti tam tikrus ekonominius kriterijus: biudžeto deficitas turi neviršyti 3 proc. šalies BVP (prognozuota, kad 2013 m. Lietuvos biudžeto deficitas buvo 2,7 proc. BVP), valstybės skola neturi būti didesnė kaip 60 proc. BVP (Lietuvos rodiklis - 39,5 proc.), o vidutinė metinė infliacija negali daugiau kaip 1,5 proc. punkto viršyti trijų ES valstybių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkio (2014 m. vasarį ES kriterijus buvo 1,54 proc., o atitinkamas Lietuvos rodiklis - 0,93 proc.).
Lietuva siekia įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.
{s l24]
