"Išryškėjo tai, ką mes pirmiausia turime padaryti - reikia koordinuoti institucijų veiksmus. Bendradarbiavimo tarp institucijų iki šiol nebuvo tokio, koks reikalingas mūsų valstybei apsaugoti nuo vykstančio propagandinio karo", - trečiadienį po bendro trijų Seimo komitetų posėdžio žurnalistams sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Šis komitetas kartu su Informacinės visuomenės plėtros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais aptarė Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, informacines grėsmes.
Posėdžio dalyviai siūlė sudaryti darbo grupę, kuri įsigilintų į šią problemą. Pasak A. Pitrėnienės, kitame posėdyje planuojama priimti sprendimą, kuriame bus apsispręsta, ar tokia darbo grupė bus sudaryta prie Seimo ar prie Vyriausybės.
"Darbo grupė sutvarkytų visą įstatyminę bazę, papildytų įstatymus, užpildytų jų spragas. Ne viskas yra padaryta, yra spragų įstatymuose, yra spragų bendradarbiavime, ir tai mes turime panaikinti.(...) Turime imtis priemonių apsiginti nuo šito karo ir žinių, skatinančių karinius veiksmus", - sakė komiteto vadovė.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina sakė, kad VSD nuolat vykdo informacinių grėsmių stebėseną ir analizę. Jis stebėjosi, kad kabelinių televizijų programose Lietuvoje yra dešimtys kanalų rusų kalba, bet nėra Lenkijos programų, yra tik vienas kanalas "Polonia".
"Informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo Rusijos", - sakė posėdyje dalyvavusi VSD atstovė.
Pasak jos, pavyzdžiui, trys Lietuvoje veikiančios rusakalbės žiniasklaidos priemonės finansavimą gauna iš Rusijos, iš Lietuvos jos lėšų negauna. Beje, kai kuriems leidiniams, anot jos, vadovauja Rusijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
Diskusijos dalyviai kalbėjo ir apie televizijos programų "NTV Mir Lithuania" ir "RTR Planeta" retransliacijų ribojimą Lietuvos vartotojams.
Posėdžio dalyviai pastebėjo, kad bendrovė VIASAT nepasekė kitų Lietuvoje veikiančių abonentinės televizijos paslaugų teikėjų pavyzdžiu ir nenutraukė draudžiamos informacijos skleidimo.
"Vienas iš pretekstų, kad VIASAT nevykdo teismo sprendimo, yra tai, kad jie nėra Lietuvos jurisdikcijoje, tai yra Estijoje registruota įmonė. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, tarsimės su teisėsaugos institucijomis ir sieksime, kad Lietuvoje, jeigu draudžiama retransliuoti kanalus, kad tai būtų privalu visiems retransliuotojams, o ne kad vieniems galima, o kitiems ne", - žurnalistams sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) direktorius Edmundas Vaitekūnas.
Jis pažymėjo, kad tas ribojimas laikinas ir pakankamai trumpas - 3 mėnesiams.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentinių Europos reikalų komitetų pirmininkai paragino Europos Komisiją skirti finansinių išteklių demokratinių, objektyvių ir nepriklausomų televizijos ir kitokių žiniasklaidos kanalų rusų kalba Rytų Europoje įkūrimui ir išlaikymui. Tokia iniciatyva atsirado per tradicinį šių komitetų susitikimą, kuris vyko balandžio 13-14 dienomis Trakuose.
Keturių šalių parlamentarai parėmė Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Suomijos žurnalistų pasiūlytą iniciatyvą, išdėstytą balandžio 11-osios laiške Europos Komisijos Pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso), kuria raginama įsteigti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą televizijos stotį rusų kalba, kuri galėtų vadintis "Europos balsas" ir veiktų, vadovaujantis laisvos žiniasklaidos vertybėmis, teiktų faktais paremtas naujienas bei tarnautų kaip diskusijų ir kokybiškų pramogų platforma.
