"Iš esmės data referendumo yra paskelbta, ir referendumas turi įvykti. Nelabai aš suprantu, kokiomis priemonėmis KT gali sustabdyti tą referendumą. Na, bet palaukime jo išaiškinimo, jeigu jis bus pateiktas, nes dėl turinio Seimas negali kvestionuoti. Jis pagal įstatymus turi pateikti konkrečią datą, ir kitas dalykas, aš suprantu, kad atgal proceso jau negalima sustabdyti, nes, jeigu ir bus išaiškinimas, tai galbūt ateičiai Vyriausiajai rinkimų komisijai, kaip jie turi pradžioje elgtis su iniciatorių pateiktais tekstais", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" sakė Seimo vadovė.
L. Graužinienė pabrėžė, kad nieko nereikia dirbtinai daryti, o tai, kaip numato Konstitucija ar kiti teisės aktai, vykdyti referendumą, kurio metu vyks agitacinė kampanija. Šioje situacijoje visi turintieji kitokią nuomonę nei referendumo iniciatoriai galės dėstyti savo poziciją ir aiškinti, kodėl nereikėtų pritarti referendumui.
"Tai yra normalus procesas demokratinėje valstybėje. Reikia pasistengti išaiškinti aiškiai, suprantamai žmonėms, jeigu nori pasiekti kitokį rezultatą", - dėstė Seimo Pirmininkė.
Asmeniškai L. Graužinienė pripažino, kad jai nepatinka, jog referendumo šalininkai suplakė keletą klausimų, pavyzdžiui, dėl naudingųjų iškasenų naudojimo.
"Nežinau, kaip mes, politikai, išspręsime tokią dviprasmybę, nes tikrai, kai rinkom parašus, pagrindiniai argumentai buvo dėl žemės pardavimo", - kalbėjo Seimo Pirmininkė ir išvengė atsakymo, kaip balsuosianti referendume.
ELTA primena, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams laukia išbandymas Konstitucija. Ketvirtadienį Seimas nutarė kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar neprieštarauja Konstitucijai toks teisinis reguliavimas, kai įstatymo leidėjui nesuteikiama teisė spręsti dėl referendumo skelbimo, nors ekspertų grupė pateikia išvadą, kad teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos.
Siūlymą kreiptis į KT pateikė konservatoriai Jurgis Razma ir Stasys Šedbaras bei liberalai Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius.
Taip pat Seimas linkęs atsiklausti KT, ar šių metų balandžio 10 d. nutarimas, kuriuo birželio 29-ąją paskelbtas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" kai kuriems straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Antradienį už tokį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pateiktą nutarimo projektą po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 32, susilaikė 11 parlamentarų. Toliau šį dokumentą Seimas ketina svarstyti kitą savaitę.
Seimo narė Aurelija Stancikienė, kritikuodama šį projektą, pavadino jį "referendumo stabdymo nutarimu".
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės, primena ELTA.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad įstatymų reikalavimus atitinkančių parašų pakanka, ir išsiuntė klausimą į Seimą. Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet šis jo nenagrinėjo.
