Mat, jeigu Seimas iš viso uždraustų bet kokį fizinių asmenų finansavimą, tai net ir pati Prezidentė, apsisprendusi kandidatuoti dar vienai kadencijai, negalėtų gauti jų paramos. Kokios bebūtų priimtos pataisos, svarbiausia, kad jos mažintų verslo įtaką politinėms partijoms. Nemažiau svarbu, kad jos nekeltų partijoms grėsmės, nes tai grėsmė demokratijai.
Politologė Jūratė Novagrockienė sako, jog draudimas juridiniams asmenims finansuoti politines partijas gali reikšti, jog galimybės joms iškilti iš karto sumažėja.
Ar įstatymas, draudžiantis juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, nekelia toms partijoms grėsmės ateityje ir tuo pačiu grėsmės demokratijai?
Na, pirmiausia, pradėkime nuo demokratijos. Iš tikrųjų politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimas yra siejamas su politinio dalyvavimo konvencinėmis, sutartinėmis formomis, kur pilietis gali vienaip ar kitaip įsitraukti į politiką. Ir šiuo požiūriu tai yra visiškai nedemokratiškas žingsnis, nes pilietis, jeigu jis nori, gali, finansuoti daugumoje demokratinių valstybių bet kurią politinę partiją, pavyzdžiui, savo simpatiką. Ir juridiniams asmenims draudimas tam tikra prasme yra nedemokratiškas, bet ypač tai liečia piliečius.
Antras dalykas, mes galime turėti užšaldytą politinę sistemą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad daugiau nesikurs politinių partijų, nes galimybės joms iškilti iš karto sumažėja. Ir dar vienas dalykas, politinės partijos, jeigu jos negauna finansavimo, uždraudžiant juridinių asmenų paramą, dar nereiškia, kad jos nesuras kitų priemonių ar mechanizmo, kaip gauti papildomai pinigų, ir dar labiau pasitrauks į šešėlį. Todėl vienas iš uždavinių, kurie siejami su šio finansavimo draudimu – skaidrumo užtikrinimas ir korupcijos prevencija. Tam tikra prasme, jie nebus įgyvendinti.
Uždraudimas juridiniams asmenims finansuoti politines partija skatins tų juridinių asmenų ar vadovų, ar atstovų veržimąsi į visas renkamas institucijas – tiek į Seimą, tiek į savivaldybių tarybas.
Tai be to, kad būtų uždrausta juridiniams asmenims finansuoti, sutvarkyti viešieji pirkimai, ko dar reikėtų?
Yra viena tendencija ar viena yda, kuri būdinga ne vien tik Lietuvai, bet daugeliui šalių, kurios patyrė greitus pokyčius, t. y. pokomunistinėms valstybėms. Nėra blogi įstatymai, kitaip sakant, sprendimų priėmimas, formuluotės nėra labai blogos, bet yra didžiulis įgyvendinimo deficitas. Tai yra, kai nekontroliuojama, kaip tie įstatymai įgyvendinami, ar iškraipomas jų įgyvendinimas. Tas ir atveda prie to, kad iš vienos pusės mes lyg ir turim sukurtas institucijas, kontrolės priemones, turime reglamentavimą, tačiau, kaip tas yra vykdoma, nekontroliuojama.
Kas tai turėtų kontroliuoti?
Tai yra įvairios institucijos. Ir STT, kuri turi iš tikrųjų labai daug svertų ir galimybių, ir priemonių, kaip rimtai tą sekti. Galų gale Prokuratūra, bet apie ją dabar irgi yra labai daug tokių neigiamų konotacijų, atsiliepimų, kad turi informaciją, bet ja nesinaudoja. Nebūtinai politinių partijų atveju, bet ir daugeliu kitų. Tai akivaizdu, kad šitos institucijos – vykdomosios, ne įstatymų leidžiamosios – neatlieka pakankamai gerai savo funkcijų.
Jeigu juridiniams asmenims iš tiesų bus uždrausta finansuoti politines partijas ir finansavimas bus tik iš biudžeto, tai dabar biudžete yra skirti 5 milijonai litų. Vyriausybė Premjero lūpomis pasakė, kad reikėtų 15-os ir, panašu, kad tie pinigai bus surasti. Dabar kai bloginamos visos augimo prognozės, kai biudžete veriasi beveik milijardo litų skylė ir neaišku, kaip ją padengti, kai aplinkui ekonominė krizė, kai mes net kalbam apie mokesčių didinimą, ar dabar metas 3 kartus didinti finansavimą iš biudžeto?
Čia būtų dar viena sąlyga silpnėti politinėms partijoms, jeigu būtų didinamos dotacijos iš biudžeto, nepaisant to, kad būtų atsisakyti juridinių asmenų finansavimo. Pirmiausia, todėl, kad partijos apsiramins, joms net nereikės didinti savo narių skaičiaus. Jos ramiai gauna kažkiek balsų, atitinkamai gauna finansavimą iš biudžeto ir kas tada su jomis atsitinka? Jos netgi nebando prisitraukti jaunimo.
Antras dalykas, jos nebeieškos daugiau jokių lėšų. Ir aš manau, kad didinti iš tikrųjų nereikia. Juolab kad ir socialiai, viešosios nuomonės prasme, tas labai pablogintų Vyriausybės įvaizdį, kuris ir taip nėra labai geras. Lygiai taip pat galbūt dar labiau sukeltų nepasitenkinimą politinėmis partijomis. Tiesiog pyktis būtų nukreiptas prieš tą objektą, kuriam didinamas finansavimas, kai žmonės kartais net neturi už ką išgyventi.
Kitaip sakant, Jūs manot, kad tie 5 milijonai, kurie yra dabar numatyti biudžete, turėtų ir likti, papildomai bent jau 3 kartus didinti tikrai nereikia?
Taip, aš manau, tegu partijos dirba.
Nemira Pumprickaitė
LTV „Savaitė“
