A.BUTKEVIČIUS: "Vertindamas šiandien susidariusią kritinę situaciją sveikinu iniciatyvą padidinti mūsų karinius indėlius iki 2 proc. BVP. Tačiau man nepatinka, kai tai daroma gana isteriškai." - "Negi iki Krymo įvykių nebuvo suvokiama, kad egzistuoja problema? Jeigu taip, tai ko verta visa Lietuvos Respublikos gynybos sistema, ko verta žvalgyba, ko verta NATO žvalgyba? Nejau reikėjo pamatyti Kryme V.Putino specialiąsias pajėgas ir tik tada pradėti mąstyti, kad mes turime savo įsipareigojimų partneriams? Nejau reikėjo sulaukti krizės, kad būtų priimtas sprendimas vykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO sutartį? Štai čia yra problema."
"Mes patys turime būti atsakingi už tai, kad laiku pamatytume, kokia krizė artėja. Ukrainiečiai galėjo labai anksti susivokti, kad ketinama aneksuoti Krymą. Apie tai buvo žinoma ganėtinai plačiai. Taip pat ir NATO. Tai karo specialistams nebuvo jokia naujiena. Tiesiog ukrainiečiai užsiėmė savo vidinėmis peštynėmis, neskyrė dėmesio artėjančiai krizei. Jeigu mes taip pat užsimerksime pešdamiesi viduje ir nematysime artėjančios krizės ženklų, nesukursime sistemos, kuri tuos ženklus fiksuotų, kalbu apie žvalgybą, kontržvalgybą, iš viso nupirkto metalo laužo jokios naudos taip pat nebus."
E.NAZELSKIS: "Esu dirbęs NATO, taigi labai nesolidžiai atrodo, kai valstybės įsipareigoja ir savo įsipareigojimų nevykdo. O toliau yra koncepcijos klausimas. Mes turime išspręsti pačią koncepciją. Išspręsti, kokią matome gynybą. Ministras viešojoje erdvėje kalba lyg ir netiesiogiai apie pozicinę gynybą. Žiūrint pro karinę prizmę aš joje didelio konstruktyvumo nematau." - " Kas tie 2 proc.? Aišku, karo ekonomika yra labai specifinis mokslas. Pas mus neįvertinama, kad tie procentai tam tikra prasme tempia valstybę pirmyn. Vystosi ekonomika. Nes karyba visuomet turėjo tai, kas inovatyviausia, naujausia." - "Šiandien man kelia nerimą žodžiai "nupirksim, nupirksim, nupirksim". Man atrodo, kad reikia gerai apskaičiuoti, ką turime pasigaminti ar pasidaryti patys."
M.VELIČKA: "Pasiekti 2 proc. BVP 2020 metais. Apskritai teigiamas reiškinys, kad krašto apsaugos, gynybos finansavimas didinamas, nes kriziniu laikotarpiu, nuo 2008 metų, prieš tai buvusios Vyriausybės jis buvo drastiškai sumažintas. Sumažintas tiek, kad šiandien Lietuvos krašto apsaugos sistema turbūt yra praradusi daugiau nei pusantro milijardo litų. Keista, kad gyvenant rytinio kaimyno pašonėje į gynybą nebuvo žiūrima rimtai." - "Turint tokį biudžetą, koks yra šiandien, kalbėti apie kariuomenės modernizaciją, apie naujos ginkluotės ar dar ko nors įsigijimą mes net neturime galimybės. Šiandien skiriamos pinigų sumos vos užtenka tam tikriems pajėgumams išlaikyti."
A.PAULAUSKAS: "Įvykiai Ukrainoje, manau, padėjo daugeliui suvokti, kad krašto apsauga ir pinigai, skiriami gynybai, nėra tik paradai, misijos, o uolus saugumo užtikrinimas." - "Jeigu mes nesutvarkysim socialinių, tautinių mažumų klausimų, nesutvarkysim savo ekonomikos, kad žmonės, gaudami mažiausius atlyginimus, nemokėtų už energetinius resursus brangiausiai, mes tą kovinę dvasią, kokią įsivaizduojame - patriotinę, pilietinę, - sunkiai suformuosime. Nemanau, kad pasikartos 1940-ieji, bet kad mes turėsim tam tikrų abejonių..."
G.JAKAVONIS: "Matau mažėjantį šaulių organizacijų skaičių, bandymus paimti jų pagrindu atitinkamą skaičių mobilizuoti, kai žinai, kad sudėtis yra jaunieji šauliai, net moksleiviai, kyla klausimų dėl savanorių šauktinių kariuomenės atsisakymo. Kas bus tie žmonės, kurie priešinsis, juk generolų turime daugiau negu kareivių?"