Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas trečiadienį paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į Prezidento postą, eiti Premjero ir ministro pareigas.
Iš visų šių galimybių R. Paksą domina valstybės vadovo pozicija, ministro posto jis pažymėjo nesiekiąs.
"Aš nežinau, kam reikalingos antys, kurios paleistos spaudoje apie ministro postą. Ar tai reikalinga, kad būtų supriešinta ar pagąsdinta? Aš, atvirai sakant, negalvojau apie tokią galimybę, ir aš to nesiekiu. Bet aš siekiu, kad politiniu lygmeniu būtų teisės atstatytos, ir aš niekuomet neslėpiau, kad siekiu Prezidento posto", - naujienų agentūrai ELTA sakė R. Paksas.
"Tvarkiečių" lyderis apgailestavo, kad jam nebuvo sudarytos galimybės kandidatuoti jau šiuose Prezidento rinkimuose.
"Man tik labai gaila, kad ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir Vyriausiasis administracinis teismas, galiausiai, Konstitucinis Teismas, į šią problemą pažiūrėjo per politinės prizmės akinius. Ir man dar labiau gaila, kad prasidėjusi Lietuvoje Prezidento rinkimų kampanija nei teisiška, nei demokratinė", - sakė R. Paksas.
"Tvarkiečių" lyderis vylėsi, kad jau po antro tokio tipo sprendimo reikalai pajudės.
"Jeigu dar Lietuva nenori būti papuasų valstybė, jau po antro tokio sprendimo reikėtų pradėti galvoti", - sakė R. Paksas.
Dar 2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.
JT Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs politiko skundą, trečiadienį paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į Prezidento postą, eiti Premjero ir ministro pareigas.
Lietuvos parlamentas atstatydino R. Paksą 2004 metų balandį Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, jog R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tais pačiais metais, gegužę, Seimas priėmė Rinkimų įstatymo pataisas, draudžiančias visą gyvenimą eiti aukštas pareigas.
