Jau ir dabar galiojantys įstatymai numato galimybę ir tiems ES piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, būti kandidatais rinkimuose į EP ir į savivaldybes. Tačiau Europos Komisija oficialiame pranešime konstatavo, kad nesant galimybės šiems piliečiams įsteigti politinę partiją ar tapti politinės partijos nariais, asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos arba EP rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai. Įstatymo projektu siūloma keisti nuostatas, numatant, kad politinės partijos steigėjai ir nariai gali būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų ES valstybių narių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.
Pagal įstatymus, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje kitų ES narių pilietis - tai yra asmuo, kuris teisėtai čia gyveno pastaruosius penkerius metus. Taip pat ši nuostata galioja asmenims, kurie turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, lietuvių kilmės asmenims, Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad atskirų ES valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų ES valstybių narių piliečiams, kurie nuolat gyvena jų teritorijoje, steigti politines partijas arba būti jau esamų partijų nariais.
Pavyzdžiui, Nyderlandų Karalystėje, taip pat Bulgarijoje gyvenantys kitų ES valstybių narių piliečiai gali tapti politinės partijos nariais arba steigėjais.
Prancūzijos Respublikoje politinių partijų steigimas ir buvimas jų nariais nėra ribojami kitų valstybių narių piliečiams.
Ispanijos Karalystėje ir Graikijos Respublikoje gyvenantys kitų ES valstybių narių piliečiai gali tapti jau įsteigtos politinės partijos nariais. Estijos Respublikoje gyvenantys kitos ES valstybės narės piliečiai gali tapti registruotos politinės partijos nariais.
