Medaus metai
Pasak baltarusių naujienų portalo, viskas prasidėjo nuo „pusantrų medaus metų“. Pirmosios D. Grybauskaitės kadencijos pradžia sutapo su Rytų partnerystės pradžia, o Vilnius aktyviai įsitraukė į programą.
Jau 2009-ųjų rugsėjo 2 d. Lietuvos vadovė pareiškė esanti pasiruošusi susitikti su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Jų susitikimas Vilniuje įvyko praėjus vos dviem savaitėms - rugsėjo 16-ąją. Po susitikimo abu lyderiai sakė besitikintys, kad dvišaliai santykiai vis stiprės.
„Per delegacijų susitikimą prezidentė D.Grybauskaitė pasakė, kad šitas susitikimas ir šitas vizitas yra gera pradžia, kuri gali peraugti į glaudesnius ekonominius ir kultūrinius santykius tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, - po prezidentų susitikimo sakė D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys. Susitikimo metu A. Lukašenka pakvietė Lietuvos vadovę apsilankyti Minske. Antrasis lyderių susitikimas Baltarusijos sostinėje įvyko 2010-ųjų spalį.
„Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės“, - Minske sakė D. Grybauskaitė.
Geroji policininkė
Situacija kaimyninėje šalyje paaštrėjo, kai, praėjus keliems mėnesiams po prezidentų susitikimo, Baltarusijoje prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios baigėsi jas žiauriai numalšinus ir į nelaisvę pasiuntus kelias dešimtis politinių kalinių. Po šio Minsko žingsnio ES sugriežtino sankcijas Baltarusijai.
Lenkija ir Vokietija, anksčiau taip pat pasisakiusios už ES ryšių su Baltarusija stiprinimą, pasijuto apgautos ir aršiau už kitas šalis ragino ES griežtinti sankcijas. D. Grybauskaitė šioje situacijoje pasuko kitu keliu, skelbia tut.by.
Lietuvos vadovė tuo metu kartojo ne geriausiai vertinamą savo poziciją, esą ekonominių sankcijų Minsko atžvilgiu neturi būti, nes šios tik įstumtų Baltarusiją į Maskvos glėbį.
Nesantaikos jėgainė
Situacija gerokai pasikeitė D. Grybauskaitei 2014 m. pradėjus antrąją prezidentavimo kadenciją. 2016-aisiais Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu tapo kur kas griežtesnė. Svarbiausiu klausimu dvišaliuose santykiuose tapo Astravo atominė elektrinė (AE).
Kaip skelbia baltarusių žiniasklaida, Lietuva prieštaravo dėl daugelio Astravo AE veiksnių: vos 50 km atstumas nuo Vilniaus, skaidrumo trūkumas, ypač - parenkant AE statybos vietą, galimi ekologiniai padariniai ir abejonės dėl statytojo „Rosatom“. Pats Minskas atmeta visus kaltinimus ir tikina, kad Lietuva esą pyksta dėl to, kad ES reikalavimu šalis buvo priversta uždaryti Ignalinos AE.
Jau 2016 m. D. Grybauskaitė paragino ES apriboti būsimąjį elektros energijos importą iš Astravo AE. Kitąmet, 2017-aisiais, praneša baltarusių žiniasklaida, Vilnius pripažino jėgainę grėsme nacionaliniam saugumui, o D. Grybauskaitė, susitikusi su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u, pabrėžė, kad „nesaugi Astravo AE gali būti panaudota kaip nekonvencinis ginklas“.
Šiemet netikėtai pasirodė premjero Sauliaus Skvernelio „planas-chuliganas“ - siūlymas Astravo AE perdaryti į dujinę jėgainę. Tokį S. Skvernelio pasiūlymą, kurį Baltarusija mandagiai atmetė, D. Grybauskaitė, tęsdama griežtą liniją Minsko atžvilgiu, pavadino „antikonstituciniais veiksmais“.
Galiausiai, iš anksto balsuodama prezidento rinkimų pirmajame ture, D. Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva negali bendradarbiauti su Baltarusija dėl jos statomos Astravo AE, nes taip pripažįstamas šios nesaugios elektrinės teisėtumas ir prarandama galimybė reikalauti ją uždaryti.
Kas toliau?
Minskas tikisi, kad išrinkus naująjį Lietuvos prezidentą, Vilniaus požiūris Baltarusijos atžvilgiu keisis. Gitano Nausėdos pozicija santykių su Baltarusija klausimu - švelnesnė. Jo teigimu, dvišaliuose santykiuose su Baltarusija „turime būti pragmatiški, nes mūsų kaimynai latviai yra pragmatiški“.
Tuo tarpu Ingrida Šimonytė tikino sunkiai įsivaizduojanti draugiškus santykius su Baltarusija, jei ši visai nesikeis.
Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.
