"Kaip esame pažymėję bendruose Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkų pareiškimuose, Rusijos įvykdyta Ukrainos teritorijos dalies okupacija ir aneksija yra rimčiausias iššūkis viso pasaulio saugumui po Šaltojo karo pabaigos. Skaudi ir tragiška XX a. Europos valstybių patirtis įpareigoja mus pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad istorija nepasikartotų",- penktadienį Seime, sveikindama tarptautinės konferencijos "Parlamentų indėlis į NATO plėtrą" dalyvius, sakė L. Graužinienė.
Jos teigimu, naujų iššūkių mūsų visų saugumui akivaizdoje turime aiškiai pabrėžti vienos iš svarbiausių NATO nuostatų - atvirų durų politikos svarbą. "Kiekviena kriterijus atitinkanti ir narystės siekianti Europos valstybė turėtų tapti NATO nare. NATO plėtra nuo 1999 m. žengia penkiamečiais žingsniais, šiais metais kaip tik sukanka penkeri metai po paskutinės plėtros bangos. Pats laikas nedvejojant žengti ir kitą žingsnį šioje sėkmės istorijoje. Juk tik tokiu būdu galima užtikrinti saugios Europos projekto sėkmę",- sakė parlamento vadovė.
Ji pasidžiaugė, kad Seimo organizuojama konferencija sulaukė tokio gausaus NATO valstybių ir kandidačių parlamentų narių ir visuomenės dėmesio.
Seimo Pirmininkė priminė, kad šiais metais gausu itin svarbių sukakčių. Rytoj, kovo 29 d., Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis - Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija - švenčia narystės NATO 10-metį.
"Lietuvos narystė NATO nebuvo mums padovanota ar pasiekta per vieną dieną. (&) Lietuva ėmėsi ginkluotųjų pajėgų reformos, modernizavo ginkluotę, rusiškus ginklus ir karinę techniką pakeitė NATO standartus atitinkančia ginkluote ir karine įranga",- sakė L. Graužinienė.
Ji pažymėjo, kad rytoj politinės partijos dar kartą patvirtins mūsų užsienio ir gynybos politikos principų tęstinumą ir nubrėš artimiausių šešerių metų pagrindines gaires.
"Per 10 metų ne kartą įsitikinome realia narystės NATO nauda. Tai rodo ne tik kasdien mūsų dangų saugantys sparnuoti policininkai - NATO oro policijos misijos naikintuvai, bet ir galimybė treniruotis ir tobulėti kartu su geriausiais pasaulio kariais, naudotis moderniausiomis karinėmis technologijomis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad narystės įsipareigojimai buvo praktiškai įtvirtinti kartu dalyvaujant tarptautinėse operacijose. Esu pati lankiusi mūsų karius Afganistane, kur ISAF operacijoje Lietuvos kariai petys į petį kovoja ne tik su JAV ir kitų NATO valstybių narių, bet ir su Gruzijos, ir su Ukrainos kariais. Įsitikinau, kad Lietuvos karių tarnyba duoda naudos ir Afganistanui, ir NATO, ir patiems mūsų kariams",- sakė L. Graužinienė.
Jos nuomone, dabar, praėjus 15 metų po pirmosios NATO plėtros bangos, įvykusios pasibaigus Šaltajam karui, galime drąsiai teigti, kad NATO plėtra yra sėkmės istorija, kad naujų valstybių priėmimas daug davė ne tik Vidurio ir Rytų Europai, bet ir prisidėjo prie paties Aljanso stiprinimo. "Buvimas NATO taip pat sustiprina valstybių narių dvišalius ryšius ir įpareigoja drauge stiprinti gynybą", -sakė parlamento vadovė.
Šeštadienį, kovo 29-ąją, sukanka dešimt metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare. Šeštadienį sukakties dienos, vidudienį sostinės S. Daukanto aikštėje bus pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos.
Vėliau Prezidentūros Baltojoje salėje bus pasirašomas parlamentinių partijų susitarimas saugumo klausimais, kuriame turėtų būti aptartos ir gynybos finansavimo perspektyvos.
Nacionalinį partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir gynybos klausimų inicijavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vakare Nacionalinėje filharmonijoje - koncertas "Simfoniniai susitikimai", skirtas Lietuvos narystės NATO 10-mečiui.
