"Nusikalstama, kad net ir po kelių kibernetinių atakų Elektroninių ryšių ir informacijos saugumo įstatymas dūlėjo Vidaus reikalų ministerijos stalčiuose", - sakė šalies vadovė.
Duomenų ir informacijos apsauga globalizacijos ir skaitmeninių technologijų amžiuje - mūsų nacionalinio saugumo reikalas.
Valstybės vadovė pažymėjo, kad informacinis karas patikrino ir šalies žvalgybos tarnybų budrumą.
Prieš metus priimtas naujas Žvalgybos įstatymas įpareigojo užtikrinti greitą reakciją net į menkiausius pavojaus signalus, kuriais gali būti pažeidžiamas valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia.
"Tačiau net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia Valstybės saugumo departamento (VSD) imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje.
Stumdoma atsakomybė už grėsmių prevenciją mažina politinį ir ekonominį Lietuvos atsparumą.
Delsimas, savigriova ir trumparegiškumas yra blogiau nei neprognozuojamas kaimynas", - pabrėžė šalies vadovė.