1991 -aisiais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, Moldovai paskelbus nepriklausomybę, Padnestrė paskelbė savo nepriklausomybę. Tačiau Moldova niekada neatsisakė savo teisių į Padnestrę. Dėl to buvo kilęs net karinis konfliktas. Tarptautinės bendruomenės nepripažįstamą Padnestrę valdantis separatistinis režimas kaltinamas gyvenantis iš kontrabandos, bet remiasi Rusijos pajėgomis, kurias Maskva atsisako išvesti nepaisydama tarptautinių įsipareigojimų.
Lietuvai pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), dėl Padnestrės konflikto sprendimo Vilniuje atnaujintos derybos pagal formulę 5 + 2, tai yra šalys dalyvaujančios konflikto sprendime: Moldova, Padnestrė, Rumunija, Ukraina, Rusija ir stebėtojų teisėmis Europos sąjunga bei JAV.
„Mes tikimės pradėti tikrąjį darbą sprendžiant konfliktą“, – teigia Moldovos vicepremjeras Eugenas Caprovas.
ESBO pirmininkas Audronius Ažubalis teigė, kad pastaruosius šešerius metus dėl šio konflikto vyko tik žodžių mūšis ir neoficialūs susitikimai, kurie nieko neįpareigoja.
„Ne vieną dešimtmetį tęsiasis priešiškumas, kaip žinot buvo ir ginkluotas konfliktas, buvo aukos, ir susodinta. Ko gero, tai tai yra pirmas kartas po Šaltojo karo pabaigos, kada užšaldytų konfliktų pusės, kurių dar yra Europoje, atsisėdo ir kalbasi. Unikalus atvejis“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, ESBO pirmininkas A. Ažubalis.
Pasak ministro, atsisakius bent vienai šio susitikimo dalyvei sėstis prie derybų stalo – Padnestrės konflikto sprendimas toliau būtų vilkinamas.
Algirdas Igorius
LTV „Panorama“
