Ta proga parlamente ketvirtadienį, balandžio 25 dieną, rengiama diskusija apie Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties reikšmę.
Pagal 1994 metų balandį pasirašytą sutartį, Lietuva ir Lenkija įsipareigojo kurti tarpusavio santykius pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, neturėti viena kitai jokių teritorinių pretenzijų ir jų nereikšti ateityje.
Dokumente, be kita ko, nurodyta, kad lietuvių kilmės asmenys Lenkijoje ir lenkų kilmės gyventojai Lietuvoje „turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis“.
Šalys įsipareigojo leisti savo gyventojams „laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime“, „kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir keistis ja bei turėti savo masinės informacijos priemones“, „mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos“, „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“ ir kt.