2013 m. Rusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą išliko aktyvi. Ją lėmė ne tik ilgalaikiai Rusijos politiniai ir ekonominiai tikslai, bet ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ypač siekiai skatinti eurointegraciją Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse. Rusijos žvalgybos tarnybos siekė gauti įslaptintą ir kitą Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos politinėse partijose vykstančius procesus ir jų strategijas per artėjančius Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, strateginių energetikos projektų įgyvendinimą, Lietuvos karinius pajėgumus ir Lietuvos tarptautinį karinį bendradarbiavimą. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat vykdė aktyviąsias priemones, siekdamos paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga. Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai prisidengdami diplomatų statusu dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje. Jų veiklą koordinuoja Rusijos ambasadoje įsikūrusios SVR ir GRU rezidentūros. Federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviausiai prieš Lietuvos piliečius veikia Rusijos teritorijoje ir iš Rusijos teritorijos.
Rinkdamos informaciją Rusijos žvalgybos tarnybos taiko keletą metodų. Vienas iš jų - agentūrinė arba žmogiškoji žvalgyba, kai žvalgybos tarnybų darbuotojai renka informaciją ir siekia kitų žvalgybinių tikslų bendraudami su žmonėmis. Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai, pasirinkdami konkrečius asmenis (taikinius) atsižvelgia į jų galimybes šiuo metu arba ateityje gauti dominančią informaciją. Taikiniais taip pat pasirenkami asmenys, galintys priimti Rusijai naudingus sprendimus ar skleisti jai naudingą informaciją viešoje erdvėje.
2013 m. Rusijos žvalgybos tarnybų rezidentūros Lietuvoje vykdė klasikines agentūrinės žvalgybos operacijas, siekdamos megzti ir žvalgybiniais tikslais išnaudoti kontaktus svarbiausiose valstybinėse institucijose ir kitose žvalgybą dominančiose organizacijose.
Agresyvią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė GRU rezidentūros darbuotojas Valerijus Katula. Oficialiai jis užima antrojo sekretoriaus poziciją Rusijos ambasadoje. V. Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus. GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Už surinktą informaciją buvo žadamas piniginis atlygis. VSD atliko V. Katulos atžvilgiu prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolimesnei jo žvalgybinei veiklai.
Rusijos žvalgybos tarnybų rezidentūrų darbuotojus domina ne tik įslaptinta informacija. Jie taip pat siekia gauti neviešą neįslaptintą informaciją apie procesus ir įvykius Lietuvoje. Žvalgybos darbuotojai renka tokią informaciją per viešus renginius ir oficialius dalykinius susitikimus su Lietuvos valstybinių institucijų atstovais ir kitais žvalgybą dominančiais asmenimis. Prisidengdami tariamais profesiniais diplomato interesais, jie užduoda specifinius klausimus taip, kad pašnekovams nesukeltų įtarimų. Žvalgybų darbuotojai siekia neatskleisti, kad jų prašoma informacija yra reikalinga žvalgybai.
