Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta norma, kad kandidatuoti į Parlamentą gali ne jaunesni nei 25 metų asmenys.

"Visada sakiau, kad iniciatyvus ir plačiai mąstantis jaunimas gali įsilieti į valstybės valdymą bei teisėkūrą ir sėkmingai dirbti su politikos senbuviais. Jau ne vienus metus dirbu su jaunais, išsilavinusiais ir veržliais žmonėmis. Šiandien tokiam jaunimui tenka vis svarbesnis vaidmuo. O jų ir patyrusių politikų sąjunga gali užtikrinti įgyvendinimą idėjų ir iniciatyvų, palankiai keičiančių visuomenę bei užtikrinančių žmonių gerovę", - sakė įstatymo projektą pateikęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Šią Konstitucijos pataisą "darbiečiai" registravo vykdydami savo programinius įsipareigojimus rinkėjams. "Šią pataisą Seimui teikiau ir praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau konservatorių ir liberalų pastangomis ji buvo numarinta. Tikiu, kad šios valdančiosios koalicijos prioritetai yra kitokie, ir šią jaunimui itin reikalingą konstitucinę nuostatą mums pagaliau pavyks priimti", - sakė V. Gapšys.

Jo duomenimis, amžiaus cenzas kandidatams į nacionalinių parlamentų (žemųjų rūmų) narius ES valstybėse svyruoja nuo 18 iki 25 metų. Beveik pusė ES šalių kandidatams taiko 18 metų amžiaus cenzą. Aštuonios šalys, įskaitant Lietuvos kaimynes Lenkiją, Latviją ir Estiją, taiko 21 metų cenzą. Dvi šalys (Prancūzija ir Rumunija) yra nustačiusios 23 metų cenzą, o toks pat kaip ir Lietuvoje amžiaus cenzas kandidatams taikomas tik trijose ES valstybėse - Graikijoje, Italijoje ir Kipre.