Seimo NSGK posėdyje trečiadienį liudijo buvo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, buvusi "Snoro" Teisės departamento direktorė ir valdybos narė Aušra Ižičkienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. "Mes matome, kad valdžios institucijos nedarė visko, kas joms privalu būtų daryti, kad nebūtų tokių nuostolių. Valstybė patyrė didžiulius nuostolius ir, mano supratimu, jeigu būtų laiku įvertinti tie inspektavimo rezultatai ir būtų laiku susirūpinta, gal būtų jie mažesni? Šiandien sunku pasakyti", - spaudos konferencijoje sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.
Politikas detalizavo pirmiausia kalbąs apie Lietuvos banko atsakomybę. Esą Lietuvos bankas po inspektavimo toliau leido "Snorui" veikti, klientai galėjo įsigyti banko "Snoras" indėlių sertifikatų, kurie buvo neapdrausti.
Atsakomybė esą krenta ir ant tuomečio premjero ir finansų ministro pečių, kurie apie tai žinojo, tačiau žmonių nesustabdė nuo rizikingų produktų įsigijimo. Banko "Snoras" indėlininkams buvo išmokėta 4 mlrd. litų apdraustų indėlių.
NSGK komisija trečiadienį iš liudininkų išgirdo, kad "Snoro" problemos jau buvo žinomos anksčiau nei 2011 m., kuomet buvo paskelbtas banko moratoriumas, o vėliau bankrotas. Buvęs Lietuvos banko valdybos narys V. I. Geralavičius, anot A. Paulausko, komisijai paaiškino, kad 2009 m. viduryje gavus inspektavimo išvadas dėl "Snoro" banko, pamatyta, kad tuometis banko vadovas į tas išvadas nereaguoja. Apie sunkią banko būklę ir 900 mln. litų siekiančią skylę buvo informuotas tuometis Premjeras Andrius Kubilius. V. I. Geralavičius paaiškino, kad Premjeras pasikvietė banko pirmininką, pakalbėjo, tačiau situacija niekuo nepasikeitė, bankui buvo leista toliau dirbti. "Snoro" paskolų portfelis, aktyvai pradėjo pūstis 2011 m., bankas pradėjo leisti produktus, kurie, pasirodo, buvo neapdrausti. V. I. Geralavičius lankėsi ir pas tuometę Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Prezidentės vyriausiąjį patarėją Nerijų Udrėną, kuriems išsakė "Snoro" problemas.
"Tai kaip ir signalizavo įvairioms valdžios institucijoms, kad "Snore" reikalai nėra geri, kad reikia imtis priemonių, tačiau, kaip žinome, tos priemonės buvo priimtos tiktai 2011 m. lapkričio 16 d., kai buvo paskelbtas moratoriumas",- sakė A. Paulauskas.
"Snoro" laikinasis administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) buvo pateikęs penkis scenarijus ir buvo pasirinktas paskutinysis - bankrotas.
Buvusi "Snoro" Teisės departamento direktorė ir valdybos narė A. Ižičkienė Seimo NSGK prisipažino, kad bandė tvarkyti "Snoro" inspektavimo dokumentus, bet, jos nuomone, net į banką atvykęs S. Friklis iš pradžių tvirtino apie banko mokumą ir likvidumą, gebėjimą jam veikti kaip valstybiniam komerciniam. Tačiau, kaip paliudijo A. Ižičkienė, buvo pateikti 5 scenarijai, pasirinktas bankrotas, kas ir pačiam S. Frikliui atrodė negerai.
Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė manė, kad tuometis Premjeras A. Kubilius neturėjo kompetencijos ką nors keisti. Jos nuomone, pats bankas turėjo imtis priemonių, o, jeigu nesiėmė, tai atsistatydinti turėjo atsakingi žmonės. Kalbėdama apie banko nuostolius, I. Šimonytė neprognozavo, kokio dydžio jie bus, bet tikisi, kad dalį bus galima atgauti. I. Šimonytės vertinimu, "Snoro" bankrotas taip pat buvo pigiausias variantas, kurį centrinis šalies bankas ir pasirinko.
Pasak A. Paulausko, privesti banką prie bankroto buvo politinis sprendimas. Komisija savo išvadas turės parengti iki kovo 19 d.
