Zbignev Jedinskij visų pirma priminė, kad ši istorija prasidėjo tuomet, kai 2018 metais laikraštyje „Respublika“ buvo paskelbtas sąrašas tų, kurie galimai bendradarbiavo su KGB. Kaip pažymėjo politikas, daugelis asmenų, atsidūrusių minėtame sąraše, visiškai nesureagavo.

„Tačiau buvo ir tokių, kurie sureagavo labai audringai. Vienas jų – signataras, buvęs Seimo narys Česlav Okinčic. Jis net kreipėsi į Liustracijos komisijos pirmininką Algimantą Urmaną su prašymu patvirtinti arba paneigti jo bendradarbiavimą su KGB”, – sakė Seimo narys. Zbignev Jedinskij pridūrė, kad Česlav Okinčic gavo atsakymą, jog komisija neturi duomenų apie Česlovo Okinčico slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.

Raštą su tokia informacija signataras gavo 2018 metų liepos 12 dieną. „Šį raštą, šį atsakymą Česlav Okinčic paviešino žiniasklaidoje ir visiems įrodinėjo, kad jis nebendradarbiavo su buvusios SSRS KGB struktūromis“, – sakė Seimo narys.

Jedinskio nuomone, čia slypi visa esmė. Kaip pažymėjo politikas, paviešinti informaciją apie KGB bendradarbius galima tik keliais atvejais, aprašytais Liustracijos įstatyme. Pavyzdžiui, jeigu kandidatas Prezidento, Seimo, Europos Parlamento arba savivaldos rinkimuose nenurodė informacijos, kad bendradarbiavo su specialiosiomis buvusios SSRS tarnybomis, tuomet Liustracijos komisija privalo pateikti informaciją šiuo klausimu, o Vyriausioji rinkimų komisija – išbraukti asmenį iš rinkimų sąrašų.

Taigi, siekiant išsiaiškinti, kaip yra tikrinami kandidatai Prezidento, Seimo, Europos Parlamento rinkimuose arba rinkimuose į savivaldybių tarybas dėl bendradarbiavimo su KGB, parlamentaras išsiuntė paklausimą Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorei Birutei Burauskaitei.

Centro direktorė atrašė, kad 2011 metų vasario 22 d. Valstybės saugumo departamentas perdavė Genocido ir rezistencijos tyrimo centui asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitos bylas, pažymėtas slaptumo žyma „slaptai“.

„Ir dabar prašau atkreipti dėmesį, kad Urmonas parašė pažymą 2018 metais, o tuo metu visa užslaptinta informacija dar 2011 metais buvo perduota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Kokiu pagrindu Algimantas Urmonas parašė šią pažymą? Nes pagal Liustracijos įstatymą jis neturėjo teises to padaryti“, – rimtus klausimus kėlė Z. Jedinskij.

Politikas taip pat pažymėjo, kad Seimo Žmogaus teisių komitete, svarstant Liustracijos įstatymo pataisas, jis paklausęs posėdyje dalyvavusios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės apie tokią situaciją: jeigu asmuo, esantis įslaptintame KGB bendradarbių sąraše, kreipsis su prašymu, ar jam bus išduodama pažyma, patvirtinanti arba paneigianti asmens bendradarbiavimą su buvusios Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis? Burauskaitė atsakė: „Ne, įstatymas to nenumato.“

„Tuomet kyla rimtas klausimas, kokiu pagrindu Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas pasirašė pažymą, neturėdamas tam nei teisės, nei informacijos?“ – klausė Zbignev Jedinskij. Seimo narys pridūrė, kad tokius Urmono veiksmus jis vertina kaip neteisėtus.

Spaudos konferencijos metu Seimo narys Česlav Olševski palietė dar vieną aktualų klausimą dėl Česlovo Okinčico – jo galimai korupcinę veiklą, susijusią su įmonės „Orlen Lietuva“ veikla – daug apie tai rašyta ir spaudoje. Seimo narys informavo, kad Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba jau pradėjo dėl to tyrimą.

Spaudos konferencijos metu taip pat buvo aptarti kiti klausimai. Zbignev Jedinskij, kaip kandidatas į Širvintų rajono mero postą, papasakojo apie LLRA-KŠS prioritetus šiame rajone. Tai yra vaikų pavėžėjimo užtikrinimas iki mokyklų ir atgal iki namų, mokesčio už atliekų tvarkymą sumažinimas bent iki 15 proc., vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų rajone išsaugojimas ir jų padalinių – Pabradėje ir Švenčionėliuose – modernizacija, Pabradės „Žeimenos” gimnazijos modernizavimas ir kiti.

Kaip pažymėjo Zbignev Jedinskij, LLRA-KŠS gerai žino Švenčionių rajono gyventojų problemas ir lūkesčius.

Česlav Olševski, būdamas Seimo nariu, išrinktu Medininkų rinkimų apygardoje, esančiame Vilniaus rajone, pasidžiaugė įspūdingais Vilniaus rajono savivaldybės darbo rezultatais.

Kaip pažymėjo Seimo narys, Vilniaus rajono savivaldybė 2017-2018 m. užėmė aukštą VI vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių Laisvosios rinkos instituto paskelbtame savivaldybių indekse.

Biudžeto valdymo kategorijoje Vilniaus rajonui skirta II vieta, kaip mažiausią biudžeto skolą turinčiai savivaldybei, IV vieta skirta socialinės rūpybos kategorijoje, o V vieta – investicijų valdymo kategorijoje.

„Galima pasidžiaugti, kad Vilniaus rajone yra vieni mažiausių mokesčių švietimo srityje. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone mokestis už darželį yra apie 40 proc. mažesnis nei Vilniaus mieste. Kai Vilniuje šis mokestis siekia 80 eurų, Vilniaus rajone jo dydis yra apie 40 eurų,“ – Vilniaus rajono pasiekimus vardijo Česlav Olševski.

Seimo narys pridūrė, kad Vilniaus rajonas gali pasigirti ir vienais mažiausių mokymosi įkainių meno ir muzikos mokyklose, o sporto mokyklų lankymas Vilniaus rajone yra visiškai nemokamas.

Česlav Olševski atkreipė dėmesį į didžiules Vilniaus rajono investicijas į švietimo įstaigų infrastruktūrą – daugiau nei 80 proc. švietimo įstaigų yra renovuotos, pastatyti 7 nauji darželiai: Avižieniuose, Lavoriškėse, Mickūnuose, Nemenčinėje, Rudaminoje, Sudervėje bei Riešėje. 2009-2018 metais švietimo įstaigų modernizacijai bei statybai buvo panaudota 53,4 mln. eurų.

Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajone yra užtikrinamas 100 proc. mokinių pavėžėjimas į mokyklą ir atgal. Vilniaus rajonas pavėžėjimui kasmet skiriama 600 tūkst. eurų, o nuo sausio 1 dienos Vilniaus rajone kompensuojamos kelionės išlaidos ir mokytojams.

Pasak Česlavo Olševskio, dar viena svarbi sritis Vilniaus rajono gyventojams yra kelių būklė. Nuo 2015 iki 2018 metų Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio savivaldybių Lietuvoje, skyrusi iš savo biudžeto didžiulę sumą kelių asfaltavimui ir priežiūrai – jos dydis siekia virš 8 mln. eurų. Vien tik 2018 metais išasfaltuota ir atnaujinta net 44 km asfalto dangos.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono valdžia, siekdama sumažinti rajono gyventojų finansinę naštą, nuo 2007 iki 2016 metų subsidijoms už šildymą skyrė 11 mln. eurų. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė skyrė 1,83 mln. eurų subsidijų už geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą 2010-2016 metų laikotarpiu. Česlav Olševski pridūrė, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė planuoja gyventojams, neturintiems įsiskolinimų, subsidijuoti iki 42 proc. vandens kainos.

Česlav Olševski priminė ir apie Vilniaus rajone taikomas didžiules žemės mokesčio lengvatas. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ir neįgalūs asmenys yra atleisti nuo žemės mokesčio už 3 ha žemės kaimo vietovėse, nepriklausomai nuo žemės paskirties. Maža to, visi rajono gyventojai atleidžiami nuo žemės mokesčio už 5 ha ūkio paskirties žemės. Taip pat 2018 metais Vilniaus rajone 50 proc. sumažintas žemės mokestis už vieną namų valdos sklypą.

Česlav Olševski pasidžiaugė, kad Vilniaus rajone įgyvendinta nemažai teigiamų pokyčių, siekiant visapusiškai pagerinti Vilniaus rajono gyventojų gerovę ir gyvenimo kokybę.