„Šių metų biudžete visai krašto apsaugos sistemai numatyti asignavimai – 980 mln. Lt, t. y. 0,78 proc. nuo BVP. Tai yra gerokai mažiau negu NATO reikalaujamas 2 proc. rodiklis. Pagal jį mes atsiliekame ir nuo Estijos, kuri savo kariuomenei skiria 2 proc. BVP, ir nuo Latvijos, skiriančios 0,9 proc., ir nuo Europos Sąjungos vidurkio, kurį sudaro 1,55 proc. Suprantama, kad valstybės biudžeto galimybės finansuoti kariuomenę yra ribotos, todėl privalome ieškoti šaltinių jai gauti papildomą finansavimą per fizinių ir juridinių asmenų paramą“, – įsitikinęs A. Paulauskas.
Pasak A. Paulausko, siekiant bent iš dalies atitikti įsipareigojimus NATO, finansavimas kariuomenei iki 2016 metų turėtų padidėti bent iki 1 proc. BVP.
„Po kelių savaičių sukaks lygiai dešimt metų, kai Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos. Narystė šioje organizacijoje ypač sustiprino mūsų saugumą ir, svarbiausia, suteikė mums tai, ko vieni patys niekada negalėtume užtikrinti – saugumo garantijas ateityje. Dalyvaujame visose svarbiausiose NATO misijose pasaulyje, todėl tai yra mūsų garbės reikalas bent iš dalies atitikti ir kitus mums keliamus reikalavimus. Tai yra ypač svarbu šios dienos tarptautinių įvykių kontekste, kurie įrodė, kad taikos jausmas yra labai trapus“, – sako A. Paulauskas.
NSGK pirmininkas neabejoja, kad Lietuvoje atsiras daug asmenų, norinčių paremti šalies karius.
„Pagal mano siūlomas pataisas, kariuomenę galės remti ir piliečiai, ir organizacijos. Pats realiausias būdas paremti – skirti 2 proc. pajamų mokesčio. Manau, atsiras nemažai žmonių, kurie norės skirti dalį GPM mūsų šalies saugumui stiprinti“, – teigia Seimo narys.