EP nariai reiškia pagarbą už Europos vertybes kovojantiems ir žūstantiems ukrainiečiams, taip pat užuojautą aukų šeimoms. Jie griežtai smerkia "brutalius ir neproporcingus" riaušių malšinimo pajėgų veiksmus. EP sveikina Julijos Tymošenko išlaisvinimą ir tikisi, kad jis "reikš selektyvaus ir politiniais motyvais grindžiamo teisingumo Ukrainoje pabaigą". Europarlamentarų įsitikinimu, "demokratinės, pilietinės pergalės neturėtų gadinti nei keršto dvasia, nei atpildo priešininkams veiksmai, nei politinės vidaus kovos", o valstybės galiomis piktnaudžiavusiems asmenims "turi būti surengtas nepriklausomas (...) teismo procesas".
Europarlamentarai "ragina Ukrainos piliečius, taip pat politinius ir pilietinius lyderius šiuo istoriniu Ukrainai momentu veikti kuo atsakingiau", atsiriboti nuo ekstremistų ir vengti provokacijų bei smurto išpuolių, kurie galėtų kurstyti separatistines jėgas. EP nariai "ragina visas puses ir trečiąsias šalis gerbti ir remti Ukrainos vienybę bei teritorinį vientisumą". Jie primena, kad 1994 m. Budapešto memorandumu Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nedaryti ekonominio spaudimo siekdama savo interesų.
Europarlamentarai tikisi, kad ES ir tarptautinės organizacijos pateiks finansinės pagalbos paketą, kuris padėtų Ukrainai įveikti blogėjančią ekonominę ir socialinę padėtį bei įveikti korupciją. Savo ruožtu Parlamentas ragina taikyti tikslines sankcijas - kelionių draudimą ir turto įšaldymą - asmenims, davusiems nurodymus vykdyti žmogaus teisių pažeidimus. ES šalys kviečiamos sustabdyti V. Janukovyčiaus ir jo bendrų pasisavintų pinigų srautus iš Ukrainos bei sugrąžinti ES deponuotą pavogtą turtą.
EP nariai pabrėžia, kad gegužės 25 d. numatyti šalies prezidento rinkimai turi būti laisvi ir sąžiningi. Jie ragina Aukščiausiąją Radą priimti naujus rinkimų bei partijų finansavimo įstatymus, taip pat kviečia dar šiemet surengti naujus Ukrainos parlamento rinkimus.
"ES pasirengusi pasirašyti asociacijos susitarimą, įskaitant laisvosios prekybos susitarimą, kai tik bus išspręsta dabartinė politinė krizė", - pažymima rezoliucijoje. EP nariai priduria, kad visos Europos šalys, įskaitant Ukrainą, ilguoju laikotarpiu gali teikti paraišką dėl narystės ES. Jie pabrėžia, kad "Ukrainos gyventojai - ir tik jie vieni - be jokio užsienio šalių kišimosi turi nuspręsti, kokia turi būti jų šalies geopolitinė kryptis ir prie kokių tarptautinių sutarčių ir bendrijų Ukraina turėtų prisijungti".
Daugiau nei 80 gyvybių nusinešę ir prezidento V. Janukovyčiaus nušalinimu pasibaigę tragiški įvykiai pakeitė Ukrainą, o ES privalo paremti demokratiją šioje šalyje, trečiadienio popietę teigė įvairioms politinėms jėgoms Europos Parlamente atstovaujantys europarlamentarai. Jie pabrėžė, kad Ukrainos žmonėms turi būti suteikta galimybė patiems spręsti dėl šalies ateities.
Chosė Ignacijus Salafranka (Jose Ignacio Salafranca) (Europos liaudies partija, Ispanija) ragino ES drauge su JAV, Rusija, TVF ir kitais svarbiais veikėjais sukviesti tarptautinę donorų konferenciją. Socialistų ir demokratų lyderis Hanesas Svoboda (Hannes Swoboda) (Austrija) ragino Ukrainą įgyvendinti reformas, kurių pabaigoje turėtų laukti narystė ES. Jis taip pat ragino Rusiją "susidraugauti ne tik su Ukrainos oligarchais, bet ir su jos žmonėmis". Liberalų ir demokratų lyderis Gi Ferhofštatas (Guy Verhofstadt) (Belgija) teigė, kad "protestai buvo nukreipti ne prieš Rusiją, bet prieš sukčius ir oligarchus, valdančius Ukrainą". Jis pridūrė, kad ES galėjo anksčiau įvesti sankcijas režimui, ir ragino supaprastinti ES vizų išdavimą ukrainiečiams.
Žaliųjų lyderė Rebeka Harms (Rebecca Harms) (Vokietija) pabrėžė, kad ES ne kartą reiškė paramą Ukrainos žmonėms. Rišardas Legutka (Ryszard Legutko) (Konservatoriai ir reformistai, Lenkija) ragino ES lyderius aiškiai pasakyti, kad "ateityje Ukraina gali tikėtis vietos ES".
"Ukrainą draskantis socialinis konfliktas dar toli gražu neišspręstas", - teigė Helmutas Šolcas (Helmut Scholz) (Europos vieningieji kairieji, Vokietija). Tuo tarpu "Laisvės ir demokratijos Europos" atstovo Jaceko Kurskio (Jacek Kurski) (Lenkija) nuomone, ES reakcija į krizę Ukrainoje buvo per silpna.
"Žuvusių žmonių kraujas krinta ir ant nepakankamai ryžtingos ES politikos, (nes) kalbėta aptakiai, delsta pernelyg ilgai nesiūlant konkrečių sprendimų", - teigė Juozas Imbrasas (Laisvės ir demokratijos Europa).
"Europos politikai privalo ne žodžiais, o darbais pasiekti, kad įtampa Ukrainoje nuslūgtų ir prasidėtų vienijimosi procesas. EP ir kitų institucijų atstovai galėtų sudaryti specialią darbo grupę, kuri veiktų kaip nešališkas tarpininkas ir konsultantas, kad Ukrainoje susiformuotų nauja valdžia be oligarchų, kaip norėjo ir nori Maidanas. Europa turi aktyviai veikti tarptautiniu lygmeniu, siekdama išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą", - sakė J. Imbrasas.
Pasak Laimos Liucijos Andrikienės (Europos liaudies partija), Ukraina mums visiems davė pamoką, kaip reikia ginti vertybes ir demokratijos iškovojimus, taip pat narystės ES perspektyvą. Ji priminė, kad ukrainiečiai ES kelia tris svarbiausius klausimus: asociacijos susitarimas su Ukraina neatidėliojant; reali narystės ES perspektyva; finansinė parama. "Tai yra paketas, kurį turime pasiūlyti Ukrainai. Užuojautų, simpatijų, pažadų laikas baigėsi. Ukrainai turime padėti visapusiškai ir maksimaliai, jei nenorime sukompromituoti ES ir EP ne tik ukrainiečių, bet ir bendrapiliečių akyse, jei nenorime apskritai prarasti savo veido", - pažymėjo europarlamentarė.
