"Nežinau, dėl ko reikėtų kreiptis, nes pagal visą tvarką Seimas dabar privalo tik nustatyti rinkimų datą. Dėl rinkimų datos kreiptis nematau jokio juridinio pagrindo, kalbėjausi su teisininkais ir Seime bus pateiktas Seimo nutarimas, ir Seimas diskutuos dėl datos paskelbimo. Mes turinio keisti jau negalime, piliečiai surinko per 300 tūkst. parašų, ir turinys turi būti toks pat, po kokiu sudėti parašai", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" sakė L. Graužinienė.
Tuo metu Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė nuomonę, kad dėl referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams reiktų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Vertindama situaciją Seimo vadovė neturėjo priekaištų ir referendumo klausimą nagrinėjusios Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovui Zenonui Vaigauskui, kai tuo metu Seimo opozicija - konservatoriai ir liberalai - stebėjosi ir piktinosi referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams organizatorių elgesiu bei VRK sprendimu nestabdyti referendumo organizavimo.
"Nematau jokios priežasties, dėl kurios galėtų būti keliamas nepasitikėjimas juo (Z. Vaigausku. - ELTA). Jis atliko savo darbą, ir VRK yra kolegialus organas, jis taip pat pareiškė savo nuomonę tuo klausimu", - teigė L. Graužinienė.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinkto daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad įstatymų reikalavimus atitinkančių parašų pakanka ir išsiuntė klausimą į Seimą.
