"Tai yra ryžtingiausias žingsnis, kokį Europos Sąjunga kol kas yra padariusi, tačiau su juo gerokai vėluojama. Apie sankcijas mažų mažiausiai reikėjo kalbėti po pirmųjų gruodžio įvykių kaip apie tam tikrą prevencinę priemonę. Dabar reikia tik tikėtis, kad šis signalas bus tinkamai išgirstas Kijeve tarp Viktoro Janukovyčiaus aplinkos žmonių", - teigia politologas Vytis Jurkonis.
Pasak jo, tai daugiau yra solidarumo išraiška su Maidano protestuotojais, nes tarp jų jau būta daug nusivylimo Bendrijos veiksmais. Šis žingsnis jų turėtų būti įvertintas pozityviai.
Politologo teigimu, sankcijų efektyvumas paaiškės artimiausiu metu - tai nulems, koks bus jų "gylis", "plotis" ir greitis.
"Akivaizdu, kad įsivėlusiųjų į smurto veiksmus yra tikrai daugiau, taip pat reikia kalbėti apie tų sankcijų tikslumą - čia yra dilema tarp tikslumo ir greičio. Jeigu bus norima turėti tikslią dokumentaciją, nukentės greitis. (...) Ryžtingas žingsnis yra žengtas ir dabar pagrindinis klausimas, kaip greitai tai bus įgyvendinama bei ar bus plečiamas sąrašas", - teigia V. Jurkonis
Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas, kurio teigimu, sankcijų įvedimas visų pirma reikalingas pačiai Europos Sąjungai ir jos įvaizdžiui palaikyti.
"V. Janukovyčius ir jo kompanija jau susitaikė su Aleksandro Lukašenkos įvaizdžiu ir tuo, kad jie negalės atostogauti Europoje ar jo sūnus lakstyti su "Lamborghini" Šveicarijoje. Pinigais jau taip pat turbūt seniausia pasirūpinta, tam jie turėjo tris mėnesius. Juos pažaboti tokiomis priemonėmis neįmanoma. Vienintelis būdas galėtų būti įšaldyti visus Ukrainos finansus, tačiau praktiškai tai sunkiai įmanoma ir niekas to nedarys", - naujienų agentūrai ELTA teigė B. Ivanovas.
Anot jo, šiomis sankcijomis Europos Sąjunga siekia labai aiškiai parodyti, jog vis dar gina vertybes, taip pat neprarasti tinkamo įvaizdžio prieš savo partnerius už Atlanto.
"Europos Sąjunga yra paskutinis pasaulio regionas, kur vertybės nėra absoliučiai bereikšmis žodis. Šia prasme tokios akcijos yra labai svarbios, bet, deja, kol neįvyksta kažkas ypač drastiško, Europos politikai ir biurokratinis mechanizmas sukasi lėtai, pamename, kaip buvo su buvusia Jugoslavija, kai ES praktiškai pramiegojo Bosnijos ir Hercegovinos įvykius, Sarajevą ir praktiškai genocidą", - primena B. Ivanovas.
Politologo teigimu, ir ten viskas prasidėjo panašiai - manifestantai, taikūs protestuoja, valstybės įsikišimas ir smurto panaudojimas. Todėl B. Ivanovas neatmeta juodžiausio scenarijaus Ukrainai.
Anot jo, situacija Ukrainoje gali pasikeisti nebent iš vidaus, V. Janukovyčiaus užnugaryje esančių oligarchų pastangomis.
"V. Janukovyčiaus užnugaryje yra oligarchai, pusiau mafijinės struktūros, jie turi savų interesų, (...) būtent tie, kurie iš tiesų valdo kapitalą ir kuriems rūpi jų pinigų saugumas - ne asmeninės lėšos, bet apyvartinės lėšos, jų verslas, aktyvai. (...) Kai tiems žmonėms situacija taps išties nepriimtina, tuomet galime laukti pokyčių. Tik jie gali išgelbėti šalį nuo katastrofos", - teigia politologas.
