"Buvo sutarta, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas turėtų būti baigtas artimiausiu metu ruošti", - antradienį po pasitarimo dėl aktualių tautinių bendrijų klausimų, kuriame dalyvavo tautinių bendrijų, Tautinių bendrijų tarybos bei akademinės bendruomenės atstovai, pranešė Ministras Pirmininkas.

Projekte, anot A. Butkevičiaus, turės būti atsižvelgta į visų tautinių bendrijų interesus, norus bei pasiūlymus, tačiau Premjeras nedetalizavo, kuris variantas iš pateiktų pasiūlymų būtų tinkamiausias.

"Svarbiausia, kad yra visiškas sutarimas su asmenimis, kurie dalyvavo šitame susitikime, kad kuo greičiau reikia jį (Tautinių mažumų įstatymą. - ELTA) užbaigti, nes tam yra po to terpė kai kam daryti politinį kapitalą", - kalbėjo Vyriausybės vadovas ir pabrėžė, kad politiniai sprendimai prieš teismų valią nebus priimami. Jo vertinimu, Lietuvoje visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos dirbti ir gyventi. A. Butkevičius patikino, kad šis klausimas bus įtrauktas ir per susitikimą su kolega iš Lenkijos Donald Tusk.

Valdančiosios koalicijos partnerė - Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)- siekia, kad tautinėms mažumos viešumoje, valdžios institucijose būtų leista vartoti savo kalbą tuose regionuose, kur tautinės mažumos atstovų yra daugiausiai. A. Butkevičius neįvardijo, kuriuos tautinių mažumų reikalavimus vertina kaip neįgyvendinamus.

LLRA deleguotas kultūros viceministras Edvard Trusevič atmetė teiginius esą Tautinių mažumų įstatymas prieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.

Šiuo metu už tautinių bendrijų politikos įgyvendinimą atsakinga Kultūros ministerija.

Politikas priminė, kad dar 1999 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad valstybinės kalbos ir greta jos esančių kitų kalbų vartojimo viešajame gyvenime sprendimas priklauso įstatymo leidėjui, o Konstitucinio Teismo (KT) doktrinoje esą šio klausimo nenagrinėta. Pasak E. Trusevič, KT yra pasisakęs dėl asmenvardžių, ne dėl vietovardžių.

"Taigi įstatymų leidėjas gali apsispręsti, ar reikalingos, vadinkime, tos lentelės, ar nereikalingos, bet vienas iš įstatymo tikslų yra Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2000 m., įgyvendinimas ir detalizavimas. Tai yra platus dokumentas, skirtas visoms Europos Sąjungos šalims, kiekviena valstybė apsisprendžia, kokiu būdu ji įgyvendina Konvencijos nuostatas", - žurnalistams aiškino kultūros viceministras.

E. Trusevič apgailestavo, kad Lietuvoje nėra Tautinių mažumų įstatymo ir apskritai teisinės bazės, kurioje įtvirtinta tautinės mažumos sąvoka.

Tautinių mažumų įstatymo projektą koordinuos Vyriausybės kanceliarija.

2011 m. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai.

Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.

Palyginti su 2001 m. surašymu, tautinė sudėtis pakito nežymiai. Laikotarpiu tarp surašymų Lietuvoje sumažėjo visų tautybių gyventojų: ukrainiečių - 27 proc., rusų - 19,5 proc., baltarusių - 15,5 proc., lenkų - 14,8 proc., lietuvių - 11,8 proc.