"Pirmiausia turime suprasti, kad visi esame Lietuvos piliečiai ir turime sudaryti visiems šalies piliečiams sąlygas gyventi Lietuvoje kuo geriau. (...) Mes , kaip Vyriausybė ar Seimo dauguma, tikrai stengiamės, kad visiems Lietuvos piliečiams būtų gera gyventi. Aš nematau, kad šita Vyriausybė ignoruotų tautines mažumas ir sudarytų sunkinančias gyvenimo sąlygas", - sakė A. Butkevičius interviu LRT radijui antradienį, prieš susitikimą su tautinių mažumų atstovais.
Tautinių mažumų atstovai pasiūlė susitikime aptarti galimybę steigti atskirą instituciją jų klausimams spręsti. Šiuo metu už tautinių bendrijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakinga Kultūros ministerija ir prie jos veikianti Tautinių bendrijų taryba.
"Tautinių bendrijų lyderiai sako, kad jos veikla yra apribota, o Tautinių bendrijų tarybos nariai ne visada susilaukia paramos, neturi susitikimų, negali išsakyti savo minčių. Galime kalbėti apie darbuotojų skaičiaus padidinimą, jei jis yra per mažas", - sakė A. Butkevičius.
Pasak Premjero, jei visos Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos išreikštų tokį pageidavimą būtų galima diskutuoti ir apie tokios institucijos kaip anksčiau buvo - Tautinių mažumų ir išeivijos departamento - steigimą.
"Bet mes šiandien apie tai nekalbame, mes turime išanalizuoti, kaip sekasi penkiems darbuotojams spręsti šiuos klausimus", - sakė A. Butkevičius.
Premjeras taip pat nori išgirsti visų tautinių bendrijų atstovų poziciją dėl Tautinių mažumų įstatymo.
"Mes turime kalbėti , kas tame įstatyme turėtų būti, bet nekalbėti, ar šitas įstatymas yra reikalingas. Įstatymo rengimas turi būti suderintas ir su kitomis tautinėmis mažumomis, negali būti keliamas vienos tautinės mažumos kategoriškas reikalavimas", - sakė A. Butkevičius.
Lenkų tautinės mažumos klausimo aptarimo Lietuvos Premjeras neišvengs ir per susitikimą su Lenkijos Premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk), kurio data dar yra derinama.
"Už stalo galėsime išsiaiškinti problemą. Bet turime kalbėti ne tik apie tautines mažumas, kaip kaimyninės šalys pirmiausia turime aptarti strateginius projektus, kurie yra nepaprastai svarbūs abiem šalims, apie transporto sistemos modernizavimą, "Rail Baltica", geležinkelių infrastruktūros pertvarkymą didinant krovinių pervežimą geležinkeliais, naujo dujotiekio projekto įgyvendinimą", - sakė A. Butkevičius.
2001 m. balandžio 6 d. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje esama 115 skirtingų tautybių atstovų. Asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, Lietuvoje sudaro apie 16,5 proc. visų šalies gyventojų. Daugiausia ne lietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Aktyvią kultūrinę veiklą Lietuvoje vykdo apie 300 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų. Nevyriausybines organizacijas yra įsteigę armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, bulgarų, čečėnų, estų, graikų, karaimų, latvių, lenkų, romų, rumunų, rusų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vengrų, vokiečių, žydų bei kitoms tautinėms mažumoms priklausantys asmenys. Tai kultūros, švietimo, profesinės ir kitos organizacijos, kurių švietimo ir kultūriniai projektai yra remiami iš valstybės biudžeto.
