Katovicuose Prezidentė dalyvaus JT Klimato kaitos konferencijos COP24 renginiuose, rašoma pranešime spaudai. Šios pasaulinės konferencijos tikslas – patvirtinti 2015 m. Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti visas pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose, stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir paramą besivystančioms šalims.
Nesiimant skubių veiksmų, klimato kaitos poveikis gali būti katastrofiškas visai planetai. Dėl šiltėjančios atmosferos plečiasi dykumos, mažėja dirbamos žemės plotai ir vandens ištekliai, daugėja ekstremalių gamtos reiškinių. O tai gali paskatinti karinius konfliktus ir migraciją.
Spalio 8 d. speciali JT tarpvyriausybinė komisija paskelbė ataskaitą, kuri pabrėžia, kad pasaulio temperatūra, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, jau pakilo 1 oC. Jaučiami klimato kaitos padariniai ekosistemoms, gyvūnų rūšims, gausėja ekstremalių reiškinių. Jei būtų viršyta 2 oC vidutinės temperatūros riba, sausros, ekstremalios liūtys ir temperatūrų svyravimai taptų nebegrįžtami.
Klimato kaitos pasekmės jaučiamos ir Lietuvoje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 oC, 3–4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 oC šilumos, o Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 cm. Ekstremalių reiškinių padažnėjimas, karščio bangos turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, skatina oro teršalų sklaidą. Infrastruktūra tampa nepajėgi atlaikyti neproporcingai didelį kritulių kiekį. Dėl ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip liūtys, o vėliau užsitęsusios sausros, 2017 ir 2018 m. Lietuvos žemės ūkis patyrė šimtamilijoninių derliaus nuostolių.
Prieš trejus metus Paryžiuje vykusioje globalioje Klimato kaitos konferencijoje Lietuva, kaip ir visos ES valstybės, ambicingai įsipareigojo iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. ES valstybės narės taip pat iki 2020 m. sausio 1 d. privalės pateikti savo ilgalaikes ŠESD mažinimo strategijas, kuriomis bus vadovaujamasi po 2030 metų.
Kovos su klimato kaita srityje Lietuva daro pažangą. Pasak Prezidentės, mūsų valstybė įrodė, kad darni ekonominė raida ir gamtos tausojimas yra sėkmingai suderinama. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva beveik 60 proc. sumažino į orą išmetamų ŠEDS kiekį, o šalies BVP išaugo 30 proc. Atsinaujinančios energetikos srityje Lietuva dar 2016 m. viršijo savo įsipareigojimus ir naudojo 26 proc. energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių. Ambicingi klimato kaitos švelninimo tikslai yra naudingi Lietuvai, nes stiprina energetinį saugumą, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatina inovatyvias technologijas.
