Fondo auditą atlikusi Valstybės kontrolė skelbia, kad fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams pažeidimų nenustatė.
Kaip pabrėžia Valstybės kontrolė, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas - tai tik nereikšmingas elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo šaltinis, kurio lėšos senka.
„Nuo 2014 m. fondas gauna pajamų tik už Ignalinos AE parduotą turtą, jos pastaruosius trejus metus sudarė apie 1,8 mln. eurų kasmet. Bendras elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesas, tikslai, uždaviniai, priemonės ir jų finansavimo šaltiniai nurodyti Vyriausybės tvirtinamame plane. Šis procesas finansuojamas ES finansinės paramos, kitos tarptautinės paramos, elektrinės nuosavomis ar skolintomis, valstybės biudžeto bei Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo lėšomis“, - rašoma Valstybės kontrolės audito išvadose.
Jose pabrėžiama, kad Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas Lietuvai yra išskirtinė finansinė našta. Pagal galutinį eksploatavimo nutraukimo planą darbus numatoma baigti 2038 m., bendra prognozuojama darbų kaina- 3 mlrd. 377mln. eurų.
Europos Sąjunga iki 2013 m. skyrė 1 mlrd. 113,4 mln. eurų, 2014-2020 metų laikotarpiui numatyta skirti dar 450,8 mln. eurų. Iš Lietuvos nacionalinių finansavimo šaltinių iki 2017 m. pabaigos panaudota 162,8 mln. eurų.
„Galutiniam eksploatavimo nutraukimui trūksta 1 mlrd. 650 mln. eurų. Šios būsimos eksploatavimo nutraukimo išlaidos Energetikos ministerijos (1 mlrd. 642,5 mln. eurų) ir Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo (7,5 mln. eurų) 2017 metų finansinių ataskaitų rinkiniuose (aiškinamuosiuose raštuose) atskleistos kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurie nedaro tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams“, - teigiama Valstybės kontrolės išvadose.
Aukščiausioji audito institucija pažymi, kad, rengdama 2017 m. valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, Finansų ministerija priėmė sprendimą ir užregistravo 2 mlrd. 631,5 mln. eurų atidėjinį (valstybės ateinančių laikotarpių įsipareigojimas), susijusį su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo būsimomis išlaidomis ir giluminio atliekyno įrengimo būsimomis išlaidomis.
„Dėl šios priežasties reikšmingai padidėjo valstybės konsoliduotieji įsipareigojimai, kuriems dengti reikės nacionalinių finansavimo šaltinių, atitinkamai dėl didesnio veiklos deficito sumažėjo ir grynojo turto vertė“, - rašoma Valstybės audito išvadose.
Finansų ministerija korekcijas atliko pagal Energetikos ministerijos pateiktą informaciją, pagrindžiančią elektrinės eksploatavimo nutraukimui ir branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymui reikalingų lėšų poreikį. Prognozuojama, kad giluminio atliekyno darbams finansuoti iki 2077 m. reikės papildomų 2 mlrd. 520 mln. eurų. Kol kas lėšų šiems darbams finansuoti iš ES nėra numatyta. Iki 2019 m. planuojama parengti teisės aktų projektus, nustatančius ilgaamžių atliekų padėjimo į giluminį atliekyną finansavimo modelį.
Pasak Energetikos ministerijos, efektyvus ir sėkmingas Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimas yra bendra Lietuvos Respublikos ir ES institucijų atsakomybė, todėl Lietuva sieks gauti tinkamo dydžio Europos Sąjungos finansinę paramą eksploatavimo nutraukimo darbams finansuoti ateinančiais laikotarpiais.
Antradienį 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai teikiami Seimui.
Kaip ELTA jau yra skelbusi, skaičiuojama, kad Ignalinos AE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų.
2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų. Tuo tarpu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija (EK) Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų.
EK siūlyme taip pat numatytas ne tik ES įnašas naujojoje finansinėje perspektyvoje, bet ir finansavimo sąlygos, tarp jų - ir pačios Lietuvos indėlio dydis. EK pasiūlė Lietuvos indėlį didinti - siūloma, kad Lietuva pati finansuotų 20 proc. visų išlaidų. Lietuva šiuo metu finansuoja 14 proc. darbų.
Iš viso Ignalinos AE uždarymas kainuos 3,4 milijardo eurų, neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyviųjų medžiagų saugojimu. Didžioji dalis darbų bus baigti apie 2030 metus, visi - 2038 metais.
