Šių metų birželį Seimas pirmame skaityme pritarė Zbignevo Jedinskio registruotam projektui dėl taip vadinamos visuotinės liustracijos. Politikas pažymėjo, kad nuo to laiko atsirado daug naujų ir reikšmingų faktų, svarbių asmenų bendradarbiavimo su KGB klausimui, todėl šį rudenį Seimo narys užregistravo naujas pataisas, kurios numato kandidatų prievolę viešai paskelbti, jei yra sąmoningai bendradarbiavę su specialiosiomis kitų valstybių tarnybomis.
Pasak Jedinskio, KGB archyvų išslaptinimas yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, politikai ir visuomenės veikėjai nebebus šmeižiami dėl galimo bendradarbiavimo su buvusios TSRS slaptosiomis tarnybomis, kadangi visa informacija šiuo klausimu bus vieša, o ne kaip dabar – neįmanoma jos nei patvirtinti, nei paneigti. Antra, pataisos skirtos užkirsti kelią šantažui asmenų, kurie praeityje bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis, ir šiuo metu užima aukštas valstybines pareigas.
Seimo narys priminė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio žodžius, kai šis, žurnalistės paklaustas, ar šiuo metu yra šantažuojami tokie asmenys, atsakė: „Tokių atvejų mes žinome.“
Politikas taip pat nurodė ir moralinį šio klausimo aspektą, kuris „mūsų piliečiams yra tikriausiai labiau svarbus.“ „Jie negali suprasti, kodėl mes taip nekenčiam komunistų partijos, buvusių komunistų, o apie tuos, kurie vykdė žudynes, persekiojo, trėmė, turime tylėti“, – sakė Zbignev Jedinskij.
Tuometinis VRK pirmininkas Vaigauskas nevykdė įstatymų?
Seimo narys paminėjo ir savo oponentų, pasisakančių prieš liustraciją, argumentus. Pastarieji tvirtina, kad tarp politikų negali būti buvusių KGB bendradarbių, kadangi kandidatuodami į Seimą ar į kitas valstybines struktūras jie turėtų informuoti apie bendradarbiavimą. Jedinskij kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuriai tuo metu vadovavo Zenonas Vaigauskas, klausdamas, ar dėl bendradarbiavimo su KGB buvo tikrinami kandidatai Seimo rinkimuose 2016 metais. „Gavau atsakymą, kad jokio patikrinimo nebuvo“, – sakė Jedinskij. Iš VSD taip pat sužinota, kad į Liustracijos komisiją nesikreipė jokia institucija, kad būtų įsitikinta, ar kandidatai į Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių rinkimus nebendradarbiavo su KGB. Jedinskio nuomone, tai reiškia, kad tarp Seimo narių gali būti asmenų, nuslėpusių arba nenurodžiusių anketoje apie savo bendradarbiavimą su buvusios TSRS tarnybomis.
„Atsiranda nuomonė, kad politikai, kurie neprisipažino dėl bendradarbiavimo, gali būti šantažuojami tų, kurie turi priėjimą prie slaptos informacijos“, – reziumavo Seimo narys.
„Šiandien neturiu jokių abejonių dėl informacijos išslaptinimo. Reikėtų išslaptinti dabar, kuo greičiau“, – pareiškė Zbignev Jedinskij. Kaip pavyzdį Seimo narys paminėjo Latviją, kurios parlamentas šių metų spalio 4 dieną priėmė įstatymą dėl visos informacijos apie buvusius kagėbistus paviešinimo nuo 2019 metų gegužės 31 dienos.
Buvęs VSD vadovas, signataras Zigmas Vaišvila atkreipė dėmesį, kad birželio mėnesį, iškart po Liustracijos įstatymo projekto svarstymo Seime, VSD išplatino pranešimą, kuriame kalbama, kad „išslaptinus prisipažinusiųjų dėl slapto bendradarbiavimo su buvusiomis Tarybos Sąjungos specialiosiomis tarnybomis pavardes, Rusija tariamai sužinos ir gali šantažuoti neprisipažinusius slaptus šių tarnybų bendradarbius.“
„Kaip buvęs VSD vadovas nesitikėjau tokios neprofesionalios nuostatos, ji klaidina visuomenę. Nes šiuo pareiškimu VSD patvirtina, kad Rusijai yra žinomi visi buvusios TSRS specialiųjų tarnybų žmonės. Rusija žino, tik Lietuvos visuomenė nežino“, – sakė Zigmas Vaišvila. Buvęs VSD vadas pažymėjo, kad dėl šios priežasties palaiko taip vadinamą visiškos Liustracijos įstatymo projektą. Jo manymu, „jeigu Seimas nori padaryti tvarką Lietuvoje, jis turi eiti tuo keliu.“
Zbignev Jedinskij atkreipė dėmesį, kad daug klausimų lieka neatsakyti. Pavyzdžiui, kodėl niekad dėl bendradarbiavimo su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis nebuvo tikrinamai rinkimų kandidatai. „Ar čia specialiai sukurta tokia sistema? Ar čia tos sistemos nebuvimas? Nerandu atsakymų ir manau, kad mes bandysime juos rasti“, – pareiškė Seimo narys.
Žurnalistai paklausė Zigmą Vaišvilą, ar yra žinoma, kas išnešė ar nuslėpė KGB dokumentus su bendradarbių pavardėmis. Signataras atsakė, kad 1991 vadovavo komisijai, kuri perėminėjo ir inventorizavo KGB padalinio Lietuvoje dokumentus. Jam nebūnant Lietuvoje (buvo išvykęs į dviejų savaičių komandiruotę užsienyje), KGB rūmus Vilniuje saugojęs ARAS buvo be jo žinios pakeistas į Panevėžio „Geležinį Vilką“ ir „aibė dokumentų buvo išvežti nežinoma kryptimi.“ „Galiu pasakyti, kad buvo aibė nesusipratimų tai ne tik šitas išvežimas, bet ir a.a. Balio Gajausko vadovaujama Aukščiausios Tarybos komisija. Jos nariai taip pat išnešinėjo dokumentus ir aš pats atiminėjau tuos dokumentus pagal signalus, lydimas apsaugos, iš komisijos narių“ – sakė Zigmas Vaišvila. Buvęs VSD vadas pridūrė, kad atiminėjo dokumentus ir iš lenkų tautybės, ir iš lietuvių tautybės komisijos narių. Paklaustas apie konkrečias pavardes, signataras atsakė: „Lenkų tautybės, man atrodo, kad gal vienintelis buvo Balio Gajausko komisijoje toks narys. Reikia pasikelti sąrašą ir pasižiūrėti.“
Kaip rodo Seimo archyvo dokumentai, vienintelis lenkas Aukščiausiosios Tarybos komisijoje, tiriančioje Sovietų Sąjungos KGB veiklą Lietuvoje, buvo Česlav Okinčic, radijo stoties „Znad Wilii“ savininkas.
Okinčic kaip Michnik
Lenkijos portalai nesenai pranešė tai, ir ką patvirtina ir spaudos konferencijos metu išsakyti Zigmo Vaišvilos žodžiai, kad „Okinčic, kuris, Landsbergio vadovavimo laikotarpiu, 90-ųjų metų pradžioje, veikė kaip KGB Lietuvoje „likvidatorius“ ir „galėjo „siausti“ saugumo bylose iki valios, turėjo galimybę sužinoti pavardes kagėbistų ir jų slaptų bendradarbių. Taip pat turėjo prieigą prie medžiagos apie save, jeigu tokios buvo, ir tikriausiai buvo, kadangi Okinčic – tai juk ne bet kas tarp didžiausio lenkofobo Landsbergio draugų. Teisininkas ir likę „likvidatoriai“ turėjo laiko ir galimybes iš šių žinių metams bėgant susikurti atitinkamą naudą ir tikslingai ją išnaudoti.“ Tuo pat metu panašūs dalykai vyko ir Lenkijoje. Komisijai, tiriančiai lenkų saugumo archyvus, priklausė Adam Michnik, kuris, kaip rašo lenkų portalai: „iš pradžių sužinojo pavardes, o vėliau tapo aršiu liustracijos priešininku“, ir priduria, kad kaip ir Lenkijoje, taip ir Lietuvoje tik išrinktieji susipažino su slaptais rinkiniais „tarp kurių Okinčic, o Lenkijoje Michnik, šiandien geri draugai ir vadovai giminingų liberalinių-kairiųjų pobūdžio medijų.“
