"Aš sakiau neteisybę, nes negalėjau ištverti skausmo", - sakė D. Bulatovas per spaudos konferenciją Vilniuje. Protesto akcijų automobiliais dalyvis vėliau patvirtino, kad akcijos pradžioje buvo finansuojamos pačių protestuotojų pinigais, o paskui paramą jai pervedinėjo ir kiti ukrainiečiai.
Nukentėjusysis įtaria, kad pagrobėjai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai.
"Man pasirodė, kad tai buvo rusų "specnazas", nes jie kalbėjo rusiškai, su akcentu, nes tai, kaip jie mane mušė, tai buvo profesionalai, kurie moka daryti tokius dalykus. Noriu pabrėžti, kad tai buvo tik mano nuomonė", - kalbėjo D. Bulatovas.
Vyras pasakojo, kad tai buvo sausio 22 diena, kai jis su savo automobiliu išvyko tvarkytis reikalų, ir tada jam pranešė, kad valdžia areštuoja jo sąskaitas.
"Sužinojęs tai, aš pastačiau savo automobilį ir taksi nuvažiavau iki bankomato išsiimti pinigų iš banko kortelių. Aš bijojau, kad milicija sustabdys automobilį ir paims mano banko korteles", - sakė D. Bulatovas.
Atvykęs prie bankomato, vyras pamatė prie jo apie dešimt sportiško sudėjimo žmonių. Jis nusprendė pavaikštinėti aplinkui, kol jie nueis, bet gavo smūgį į galvą ir buvo įtemptas į mikroautobusą.
"Man kelis kartus labai stipriai sudavė per galvą ir uždėjo ant galvos maišą. Aš gulėjau veidu žemyn mikroautobuse. Po to mane apie valandą kažkur vežė", - pasakojo D. Bulatovas.
Po to, kai pasiekė pagrobėjų numatytą vietą, vyrą nuvedė į patalpą, kur buvo tik medinė lova ir kibiras - tualeto funkcijoms. Vyrui uždėjo vatos prikimštus plaukimo akinius, kad nieko nematytų, ir pagrasino, kad jei bandys juos nusiimti, jį muš.
Vyras pasakojo, kad kiekvieną dieną jį pagrobėjai bandė apklausti, kaskart mušė per galvą, kartą pylė vandenį, kol jis pradėjo springti.
"Kaip sportavęs žmogus galiu pasakyti, kad mušė labai stipriai ir labai skausmingai, tačiau neilgai", - sakė D. Bulatovas.
Vyras sakė, kad jo klausinėjo, kas finansuoja AutoMaidaną, "kiek pinigų skiria JAV, kokie jų santykiai su amerikiečiais?".
"Jie mane kaltino, kad aš - amerikiečių šnipas. Jie viską filmavo, ir tai truko kiekvieną dieną - klausinėjo, kas duoda pinigų, jie kalbėjo, kad JAV ambasadorius man davė dideles pinigų sumas. (...) Klausimai buvo tie patys, bet juos uždavinėjo vis kitaip. Visada ateidavo du (kankintojai - ELTA), bet už durų girdėjosi daugiau balsų", - pasakojo D. Bulatovas.
Vyras sakė bandęs skaičiuoti dienas pagal tai, kaip jam buvo pateikiamas maistas. Iš kvapo jam pasirodė, kad jis galėjo būti kokiame nors boileryje. Kartą jis pabandė nusiimti akinius, bandydamas pamatyti pagrobėjus, bet buvo sumuštas.
Laikui bėgant, pasak nukentėjusiojo, kankinimai tapo vis žiauresni. Vyras pasakojo, kaip kartą jam surišo rankas, kojas ir mušė lazdomis - ne medinėmis, bet "tai buvo nepaprastai skausminga". "Tuo metu aš nieko baisesnio savo gyvenime nesu patyręs", - sakė D. Bulatovas.
Po to, pasak nukentėjusiojo, kankintojai vertė jį prieš kameras prisipažinti, kad jis yra Amerikos šnipas, kad jam pinigus duoda amerikiečiai, kad jį pasamdė kelti netvarką ir maištauti prieš valdžią.
"Aš kalbėjau, ko jie prašė, ir jie viską įrašė", - sakė D. Bulatovas.
Jis prisiminė, kaip vieną dieną jam pagrasė nupjauti ausį. "Jie tai padarė. Aš nejaučiau, kiek ausies jie man nupjovė, bet paėmė tą dalį ir palietė veidą. Tai buvo labai baisu", - sakė D. Bulatovas.
Tada, pasak jo, tęsėsi apklausos. Vyras pasakojo, kad kankintojai vertė jį prisipažinti, kad JAV ambasadorius jam davė 50 tūkst. dolerių, už kuriuos jis pirko automobilius, benziną, videokameras. "Aš sakiau neteisybę, nes negalėjau ištverti skausmo", - teigė D. Bulatovas.
Kitą dieną, negalėdamas ištverti kankinimų, jis prašė jį nužudyti. Kankintojams pasitraukus jam pavyko numigti, po to jis pabandė atsistoti, bet buvo labai silpna.
"Jie uždėjo man ant galvos maišą, įmetė į mikroautobusą, apie valandą vežė ir išmetė maždaug toje pačioje vietoje, iš kur paėmė", - pasakojo D. Bulatovas.
Vyras prisiminė, kad užtruko maždaug penkiolika minučių, kol nuėjo iki pirmo namo, kuriame degė šviesos. Buvo apie 25 laipsnius šalčio.
Vyras beldė į namų duris, bet jo neįleido. Galiausiai kažkas sutiko paskambinti jo draugui, pastarasis iškart nepatikėjo, kad skambina tikrai D. Bulatovas, kol draugas neišgirdo atsakymo į klausimą, kurį žinojo tik jis.
Vyras paprašė nekviesti milicijos, pagelbėję, bet į namus neįsileidę asmenys sutiko. Tada klajonės tęsėsi. Vyras prisiminė ne kartą griuvęs, kaip sniegas pateko jam po drabužiais ir šaldė.
Galiausiai pasibeldė į duris žmogaus, kuris yra matęs jį per televizorių, jį atpažino ir įsileido į namus, pamaitino.
"Jis man įjungė televizorių, per kurį išgirdau, kad aš atsiradau. Pirmieji, kas užėjo į namus, buvo žurnalistai ir mano draugai. Jie mane nuvežė į Boriso kliniką, ten prasidėjo mano gydymas. Man davė daug vaistų", - sakė D. Bulatovas.
Vyras galvoja, kad ištverti kankinimus ir šaltį klajojant jam padėjo tai, kad jis daug metų nevartoja alkoholio, nerūko, nevartoja narkotikų ir sportuoja. "Manau fizinio pasirengimo dėka galėjau ištverti tai, kas su manimi atsitiko", - sakė D. Bulatovas.
Ukrainietis dėkojo gydytojams už gydymą. Jis sakė, kad jam be raminamųjų dar neišeina užmigti, skauda galvą, ji sukasi, kartais pykina, grįžta prisiminimai, yra sunku skaityti. Vyras dėl savo būsenos išėjo iš konferencijos prieš pat jai pasibaigiant.
Prieš pradėdamas kalbėti perspėjo, kad kalbės lėtai, prašė užduoti klausimus lėtai, nes jam svaigsta galva. Tačiau, pasak medikų, jo būklė gerėja.
