Penktadienį tai siūlančias prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu ketina pateikti komiteto pirmininkė Guoda Burokienė. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„Priėmus pirmą kartą rinkimų įstatymus, išankstinio balsavimo - balsavimo pašto skyriuose, balsavimo namuose ir sudarytuose specialiuose paštuose - organizavimo ir vykdymo funkcijos buvo pavestos valstybės įmonei „Lietuvos paštas“. Tuo metu tai buvo vienintelė įmonė, turinti savo skyrių tinklą visoje Lietuvoje. Šiuo metu „Lietuvos paštas“ nėra vienintelė įmonė, teikianti siuntimo paslaugas. Daugelį rinkimų įstatymuose „Lietuvos paštui“ priskiriamų funkcijų (organizuoti ir vykdyti rinkimus sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo įstaigose) gali atlikti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijos“, - mano įstatymų pataisų rengėjai.
Vyriausioji rinkimų komisija „Lietuvos paštui“ už 2014 m. Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimus sumokėjo 423,5 tūkst. eurų, už 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus - 180 tūkst. eurų, už 2016 m. Seimo rinkimus - daugiau kaip 395 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad, pagal „Lietuvos pašto“ paslaugų didėjančius įkainius, artėjantys 2019 m. vien tik savivaldybių tarybų rinkimai pareikalautų 5 kartus didesnių lėšų.
Manoma, kad savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijoms perimti „Lietuvos pašto“ atliekamus darbus nebūtų sudėtinga, nes komisijų nariai ir dabar dalyvauja, prižiūri ir padeda pašto darbuotojams balsuojant sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo vietose.
„Lėšas, kurias Vyriausioji rinkimų komisija skiria apmokėti „Lietuvos paštui“ už jo teikiamas paslaugas, galima būtų skirti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimui“, - sako įstatymo pataisų rengėjai.
