Tokį Statuto pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstiečiams“ atstovaujantis Seimo narys Arūnas Gumuliauskas.
„Šiose komisijose sprendžiami klausimai dažnai kartojasi, manytume, esant tikslinga jas sujungti, kad komisijų veikla būtų efektyvesnė ir greičiau būtų sprendžiami pateikti klausimai - istorijos įamžinimo politikos, pasipriešinimo okupacijoms, laisvės kovų dalyvių bei nuo okupacijų, SSRS vykusios agresijos metu nukentėjusių asmenų teisių užtikrinimas“, - sako A. Gumuliauskas.
Jo nuomone, tai padėtų efektyviau, sparčiau spręsti klausimus, susijusius su Lietuvos istorija, istorinės atminties sklaida, užtikrintų koordinuotą informacijos visuomenei teikimą iš valstybės institucijų bei tradicijų tęstinumą, siekiant koordinuoto istorijos įamžinimo.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vykstant informaciniams karams, didėja Lietuvos istorijos iškraipymo grėsmė, o informacinių atakų prieš valstybę metu susiduriama su nepakankamu atsakingų už istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą institucijų veiklos koordinavimu, objektyvios ir tinkamos informacijos visuomenei pateikimu. Todėl būtina užtikrinti efektyvų ir greitą programų, susijusių su istorine atmintimi, sukūrimą bei sklaidą“, - sako A. Gumuliauskas.
Šiuo metu Seime nuolat veikiančiomis yra Etikos ir procedūrų, Peticijų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės ir Migracijos komisijos. Siūloma papildyti Seimo statutą ir įtvirtinti, kad Seimo Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisija būtų nuolatinė komisija.
Šiuo metu Laisvės kovų komisijoje dirba 8 parlamentarai. Jos pirmininkas yra socialdemokratas Juozas Olekas, pavaduotoja - konservatorė Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė.
Seimo nario A. Gumuliausko vadovaujamoje Valstybės istorinės atminties komisijoje dirba 11 parlamentarų.
