"Praėjo lygiai mėnuo nuo dienos, kurią Vilniaus apygardos teismas priėmė diskriminacinę bei finansiškai represinę nutartį, kuria Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui skirta neproporcingai didelė (daugiau kaip 43 tūkst. litų) bauda už tai, kad nuo privatiems asmenims priklausančių pastatų nenuėmė lentelių, kuriose, šalia valstybinės lietuvių kalbos, yra užrašai lenkų kalba.

Ši nutartis, pagrįstai sukėlusi didelį rezonansą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra akivaizdus pavyzdys, kad Lietuva nuo tautinių mažumų teisių susiaurinimo perėjo prie finansinių represijų taikymo savo piliečiams.

Nustojus galioti Tautinių mažumų įstatymui, Lietuvos lenkai kartu su kitomis tautinėmis mažumomis ne kartą akcentavo ir protestavo prieš tautinių mažumų teisių ribojimą. Ne kartą informavome jos Ekscelenciją Prezidentę Dalią Grybauskaitę (buvo surinkta 62 tūkst. parašų, vyko nemažai taikių protestų), tačiau vietoje veiksmų situacijai gerinti sulaukėme tik nepagrįstų priekaištų mūsų atžvilgiu.

Suprasdami Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai svarbą, tuo laikotarpiu raginome neorganizuoti jokių protestų akcijų. Su valdančiąja dauguma tyliai dirbome ieškodami būdų grąžinti galioti tautinių mažumų teisių reglamentavimą, kuris buvo priimtas 1991 metų sausio 29 dieną.

Deja, tokiems darniems veiksmams pasipriešino konservatoriai ir Jos Ekscelencija Prezidentė D. Grybauskaitė.

Manome, kad tokias gėdingas teismo nutartis priimti paskatino būtent tokie veiksmai.

Reaguojant į susiklosčiusią situaciją bei Jos Ekscelencijos LR Prezidentės D. Grybauskaitės priešiškumą mums ir nenorą ar baimę spręsti tautinių mažumų problemas, tai teko paviešinti Europos Parlamente. Prezidentė, atsakydama, nurodė, kad ,,(...) jokia tarptautinė institucija nenustatė, jog Lietuva pažeistų tarptautines normas dėl tautinių mažumų apsaugos. (...) Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, nerado jokių pažeidimų, Lietuva vykdo visus savo tarptautinius įsipareigojimus".

Stebina faktas, kad Jos Ekscelencija Prezidentė D. Grybauskaitė nėra susipažinusi su keliomis gana svarbiomis tarptautinių organizacijų, tyrusių Lietuvos politiką tautinių mažumų atžvilgiu, ataskaitas, kurios, drįsčiau teigti, tinkamai bei objektyviai iliustruoja esamą padėtį:

1. 2011 metų Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaita (European Commission against Racism and Intolerance ECRI), kurioje komisija išreiškė susirūpinimą dėl tautinių mažumų apsaugos praktikos, Lietuvoje galiojusios nuo 1989 m. iki 2010 m., panaikinimo. Komisija pasiūlė Lietuvos valdžios institucijoms nedelsiant priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų tautinių mažumų teises;

2. 2012 m. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Rezoliucijoje kalbama apie kalbines teises, apie tai, kad nėra teisinio reglamentavimo, apie būtinumą tobulinti konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais dėl su jais susijusių klausimų sistemą. Rezoliucija CM/ResCMN (2012) 19 apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;

3. Europos tinklo prieš rasizmą (European Network aigains Racism, ENAR) 2011-2012 metų ataskaita (Racism and related discriminatory practices in Lithuania – Rasizmas ir susijusi diskriminacijos praktika Lietuvoje), kurioje kalbama apie blogėjančią Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį;

4. 2011 m. vasario mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje, remdamasis Lietuvos oficialiomis ketvirtąja ir penktąja periodinėmis ataskaitomis, kurios buvo sudarytos remiantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nurodė, kad ,,Lietuva pasižymi žemu žmogaus teisių sąmoningumo lygiu tiek tarp sprendimus priimančių pareigūnų bei institucijų, tiek teismuose, žiniasklaidoje ir bendrai visuomenėje. Lietuva dar nėra išsivysčiusi efektyvaus institucinio ir teisinio žmogaus teisių gynimo mechanizmo";

5. ,,Freedom house" ataskaitoje kritiškai vertinamas naujas Švietimo įstatymas, priimtas 2011 metų kovo mėnesį ir kurio pagrindu 2013 metais abiturientai buvo priversti laikyti tokius pačius egzaminus, kokius laikė jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų;

6. 2012 metų gegužės mėnesio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaita dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje.

Pagrįstai kyla klausimas, ar Jos Ekscelencija Prezidentė specialiai suklaidino tarptautinę bendruomenę, ar tai padarė pati būdama suklaidinta savo aplinkos. Tuomet, remiantis TS-LKD atstovo patarimu, būtina ,,suvaldyti" melagingą informaciją pateikiančius asmenis. Būtent toks tarptautinės bendruomenės klaidinimas diskredituoja Lietuvą.

Šiuo metu viešoje erdvėje matome piktus, įžeidžiančius ir net žeminančius pasisakymus prieš tautinę mažumą. Argi nėra keista, kad viešai Lietuvos tautinę mažumą pažeminęs pilietis gavo juokingą 260 litų baudą, o teismo sprendimą įvykdęs, tačiau į privačią teritoriją neįsibrovęs savivaldybės administracijos direktorius gavo kosminę 43 tūkstančių litų baudą? Ar galime čia įžvelgti teisingumą?

Visgi vertėtų suprasti, kad daugeliu atvejų žmonės priešiškai reaguoja į mūsų bandymus apsiginti vien dėl to, kad yra suklaidinti, blogai informuoti - juolab kad minėtą melagingą informaciją skleidžia bei priešiškumą mums rodo šalies vadovė. Todėl ypač svarbu, kad šalies valdžios atstovai ne tik objektyviai informuotų bei neapgaudinėtų savo valstybės piliečių ir tarptautinės bendruomenės, bet ir nebijotų ieškoti būdų gerinti tautinių mažumų padėtį, kurios prastėjimas buvo konstatuotas tarptautinėje arenoje.

LLRA frakcija oficialiai pareiškia, kad solidarizuojasi su Europos Parlamento nario V. Tomaševskio veiksmais, palaiko jį kovoje už Lietuvos tautinių mažumų teises, taip pat palaiko atvirai bei teisingai reiškiančią savo nuomonę pilietę ir mamą – Renatą Cytacką. Pareiškiame, jog neleistinas yra asmens, aiškiai ir atvirai pateikiančio objektyvią tiesą, persekiojamas.

Demokratinėje valstybėje negali būti toleruojama tendencija, kad tiesą sakantis asmuo yra žeminamas, jam daromas spaudimas, tuo tarpu melagingą informaciją teikiantis asmuo yra garbinamas ir aukštinamas. Tik aiškiai ir drąsiai vertindami tiesą galime tikėtis, kad problemos bus išspręstos. Tiesa turi būti gerbiama, o melas neigiamas.

LLRA frakcijos nariai kviečia visus telktis problemoms spręsti, o ne jas slėpti. Tokių principų mes visada laikėmės ir, kad ir kaip tai kam nors galėtų nepatikti, visada sakysime tiesą. „Vardan tos Lietuvos" esame pasiryžę ne tik sakyti tiesą, kokia nepopuliari jį bebūtų, bei ir ieškoti problemų sprendimo. Tiesa visada nugali", - rašoma pareiškime, kurį LLRA frakcijos vardu Seimo plenariniame posėdyje paskelbė Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič.