Parlamentarų laiškas yra reakcija į pastaruoju metu susiklosčiusią tautinių mažumų situaciją Lietuvoje.

„Manome, kad yra nepriimtina, kai vieningoje Europoje yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, tautinių mažumų teisės. Smerktina ir nepriimtina, kad valstybėje, kuri yra NATO ir ES narė, žmonės yra persekiojami ir baudžiami už gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime" – rašo Seimo nariai savo laiške aukščiausiems ES pareigūnams.

Seimo nariai laiške priminė apie milžiniško dydžio (apie 13 000 eurų) piniginę baudą, skirtą Vilniaus apygardos teismo nutartimi Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevič 2013 m. gruodžio 23 d., už tai, kad šis neįvykdė įpareigojimo per vieną mėnesį pašalinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles iš kai kurių Šalčininkų rajono privačių pastatų.

„Atrodo, kad ši teismo nutartis yra grynai politinė, o tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų, nes civilizuotame pasaulyje sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad aukštesnės instancijos teismas padidino baudą apie 100 kartų. Tenka tik apgailestauti, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio 80 proc. gyventojų sudaro autochtoninė lenkų tautinė mažuma. Ir visa tai vyksta Europos Sąjungos valstybėje narėje. Matome, kad yra vykdomos represijos ir pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, teisė vartoti gimtąją kalbą. Ši provokacinė teismo nutartis jau sukėlė didelį nepasitenkinimą ir protestus, kurie, atrodo, tik stiprės" – praneša laiško autoriai.

Seimo nariai, primenantys š.m. sausio 14 d. Europos Parlamente pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio apibendrinimą ir aptarimą, teigia, jod tada Prezidentė Dalia Grybauskaitė „viešai apgavo tarptautinę bendruomenę ir Europos Parlamento narius, sakydama, kad nė vienoje tarptautinės organizacijos ataskaitoje nėra minima, kad Lietuva pažeidžia tautinių mažumų teises".

„Tokie Prezidentės žodžiai mus šokiravo ir apstulbino, kadangi jie prasilenkia su tikrovę ir neatitinka realios tautinių mažumų padėties Lietuvoje" – rašo LR Seimo nariai, savo teiginius pagrįsdami žemiau pateiktomis ataskaitomis:

1. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaita (European Commission against Racism and Intolerance ECRI), kurioje komisija pažymi susirūpinimą dėl nuo 1989 iki 2010 m. Lietuvoje galiojusios tautinių mažumų apsaugos praktikos panaikinimo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugumą tautinių mažumų klausimų galima spręsti remiantis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi dar 2000 metais. Komisija siūlo Lietuvos valdžios institucijoms skubiai priimti tautinių mažumų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų tautinių mažumų teises.
2. 2012 m. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Rezoliucijoje kalbama apie kalbines teises, apie tai, kad nėra teisinio reglamentavimo, apie būtinumą tobulinti konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais dėl su jais susijusių klausimų sistemą. Rezoliucija CM / ResCMN (2012) 19 apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje:
3. Europos tinklo prieš rasizmą (European Network against Racism, ENAR) ataskaita, kurioje kalbama apie blogėjančią Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį;
4. 2011 m. vasario mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje, remdamasis Lietuvos oficialiomis ketvirtąja ir penktąja periodinėmis ataskaitomis, kurios buvo sudarytos remiantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nurodė, kad „Lietuva pasižymi žemu žmogaus teisių sąmoningumo lygiu tiek tarp sprendimus priimančių pareigūnų bei institucijų, tiek teismuose, žiniasklaidoje ir bendrai visuomenėje. Lietuva dar nėra išvysčiusi efektyvaus institucinio ir teisinio žmogaus teisių gynimo mechanizmo";
5. „Freedom House" ataskaitoje kritiškai vertina naują Švietimo įstatymą, priimtą 2011 metų kovo mėnesį ir kuriuo pagrindu 2013 metais abiturientai buvo priversti laikyti tokius pačius egzaminus, kokius laikė jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų.
6. 2012 m. gegužės mėnesio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaita dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje.

Parlamentarų nuomone, ataskaitos vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje blogėja.

„Anksčiau pateiktos ataskaitos leidžia daryti prielaidą, kad Prezidentė nėra pakankamai informuota apie tautinių mažumų apsaugos problemas Lietuvoje taip pat atkreiptinas dėmesys, jog prezidentė painioja tautinių mažumų ir migrantų sąvokų reikšmes" – rašo laiško autoriai.

Seimo narių grupės nuomone, Lietuvą tarptautinėje arenoje „diskredituoja ir gėdą užtraukia tai, kad, užuot sakę tiesą, aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai meluoja tarptautinei bendruomenei ir apsimeta nežinoję apie tokių autoritetingų tarptautinių institucijų pateiktas ataskaitas ir jų turinį".

Parlamentarai atkrepė dėmesį į tai, kad tautinių mažumų įstatymas buvo priimtas 1991 m. sausį, bet 2010 metais buvo panaikintas, todėl tautinių mažumų Lietuvoje teisės jau penktus metus nėra saugomos jokiais nacionaliniais teisės aktais. Kaip teigia Seimo nariai, „tarptautinių standartų taikomų visuose Europos sąjungos šalyse Lietuva nepripažįsta" primindami, kad dar 2000 metais Lietuva ratifikavo be išlygų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

„Atkreipdami Jūsų dėmesį į akivaizdų tautinių mažumų diskriminavimą ir žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, prašome nedelsiant imtis visų priemonių tautinių mažumų teisėms apginti mūsų daugiatautėje ir daugiakultūrėje valstybėje" – parašė LR Seimo nariai, baigdami savo kriepimąsi į ES aukščiausius pareigūnus.