„Ta ateitis labai miglota, bet raginame Sakartvelą nesiblaškyti, tęsti ir įtvirtinti savo reformas, nes tai yra darbas ne kam kitam, o savo šaliai. Visa tai yra ilgalaikės saugumo perspektyvos. O kai ateis tas politinis momentas, kai šalys bus pasiruošusios konsensusu priimti tuos svarbiausius politinius sprendimus, šalis turi būti pasiruošusi, ir jeigu ateis tas momentas ir šalis bus nepasiruošusi, kaltinti galės tik save. Sprendimas nebus artimiausiu metu, bet tas metas ateis, jeigu Sakartvelas nenukryps nuo savo pasirinkto kurso“, - antradienį ,,Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras teigia, kad Gruzija nėra vienintelė posovietinė valstybė, rodanti iniciatyvą tapti aljanso nare. Tiek Ukraina, tiek Moldova bei Armėnija taip pat to siekia.
Tačiau Kremliaus išprovokuoti teritoriniai, etniniai nesutarimai stipriai apsunkina realias valstybių galimybes artėti Vakarų ekonominių ir saugumo struktūrų link. Rusija laikosi įšaldytų konfliktų strategijos posovietinėse šalyse ir siekia, kad jos tarptautinės bendruomenės akyse atrodytų nestabilios ir nepatikimos.
Šiuo metu būdamas Gruzijoje, prie pat Pietų Osetijos teritorijos, L. Linkevičius sako, kad Rusija ir toliau elgiasi kaip stipri okupacinė jėga. Rusijos Specialiųjų tarnybų bazė visiškai šalia Gruzijos sienos. Ji ne tik neatsižvelgė į konflikto sureguliavimą įsikišusios tarptautinės bendruomenės reikalavimus („Šešių punktų“ plano), bet iki šiol vykdo palaipsnį okupuotų teritorijų pasienio stūmimą gilyn į Gruziją.
Pasak ministro, Rusija suinteresuota tik savo įtakos didinimu regione ir nėra linkusi atsižvelgti į Sakartvelo interesus. Šiuo atžvilgiu pasaulio bendruomenė, pasak ministro, žiūri gana atsainiai. L. Linkevičius teigia, kad NATO turėtų turėti stipresnę poziciją dėl Sakartvelo.
„Pasaulio bendruomenė kaip ir pripratina prie fakto kad Pietų Osetija ir Abchazija yra Rusijos teritorija. Akivaizdu, kad Rusija net neketina keisti tos politikos (...) Gruzijos motyvacija yra labai aukšta - ji dalyvauja NATO misijose kaip partnerė, siunčia karius. Bet šiuo atžvilgiu NATO tarptautinė bendruomenė abejoja. O prieš dešimt metų didelis konfliktas Sakartvele įvyko ir dėl to, kad NATO neparodė tuo metu stiprios pozicijos ir skatinančių ženklų Sakartvelui“, - sakė L. Linkevičius
Prieš dešimt metų Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Gruziją - taip prasidėjo penkias dienas trukęs šimtus karių ir civilių gyvybių nusinešęs karas.
Po 2003 metų įvykusios Rožių revoliucijos šalies prezidentu tapo provakarietiškas Michailas Saakašvilis, Rusijai nepatiko, kai jis Vakarų bendruomenei rodė iniciatyvą įstoti į NATO.
Karas kilo 2008-ųjų rugpjūčio 8-ąją, visam pasauliui stebint olimpinių žaidynių atidarymo Pekine ceremoniją. Išvakarėse Gruzija pamėgino ginklu susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę, į tai rusai sureagavo greitai: išsiuntė tankus, karius ir naikintuvus, kurie per kelias dienas sutriuškino gruzinų pajėgas. Tai buvo pirmoji Rusijos karinė intervencija į kaimyninę šalį po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Pirmadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas teigė, kad Sakartvelo priėmimas į NATO išprovokuotų didelį konfliktą. Du Rusijos kontroliuojamus Gruzijos regionus Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažino Nikaragva, Sirija, Venesuela, Vanuatu ir Nauru.
