„Vyriausybės priimami sprendimai yra būtini, neišvengiami ir reikalingi. Dažnai jie turėjo būti padaryti gerokai anksčiau. Dauguma tų sprendimų susiję su tuo, kad mes privalome taisyti situaciją, kurią sukūrė būtent pono Landsbergio partiečių buvimas valdžioje, tas pasekmes dar šiandien jaučiame“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo S. Skvernelis.
Pasak premjero, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimai sukėlė daugelį problemų Lietuvoje.
„Mes vis dar mokame neteisėtai nusavintas gyventojams lėšas, kai buvo padaryti antikonstituciniai sprendimai, šiandien mes turim krapštytis iš duobės dėl krašto apsaugos ir gynybos finansavimo, kuri buvo praktiškai visiškai sunaikinta. Mes taip pat kalbame apie socialinę nelygybę, kuri tuo metu buvo sukurta. Kalbame apie emigracijos pasekmes, kai 80 tūkst. gyventojų buvo išvyta iš Lietuvos dėl padarytų spendimų. (Dabar kylančios.- ELTA) švietimo sistemos problemos buvo užprogramuotos, kaip ir aukštojo mokslo situacija, kurią dabar turime. Atvedė mokytojus prie skurdo“, - teigė S. Skvernelis.
„Žmonės turi žinoti: po jų (buvusios konservatorių vyriausybės.- ELTA) padarytų sprendimų 220 mln. eurų nėra kompensuota žmonėms, kurie patyrė tą drastišką, nepamatuotą, antikonstitucinį, antiįstatymišką mažinimą įvairiausių išmokų, pajamų“, - sakė S. Skvernelis.
Pasak Vyriausybės vadovo, opozicija per pusantrų metų nepateikė jokių alternatyvų, o tik neigiamai vertina vyriausybės darbą.
„Sprendimams yra siūloma alternatyva. Šiandien mes matome tik neigimą. Per pusantrų metų nesulaukėme jokio įstatymo projekto, kad vyriausybės sprendimai yra neteisingi ir mes (opozicija.- ELTA) siūlome alternatyvą“, - sakė premjeras.
„Mūsų oponentų retorika kartais nesuprantama, kaip vaikų darželyje, iki prasivardžiavimų. Mes dirbame savo darbą, vyriausybė priiminėja sprendimus“, - teigė vyriausybės vadovas.
Premjeras, komentuodamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kreipimąsi į Valstybės saugumo departamento direktorių Darių Jauniškį atsakyti į klausimus, kilusius dėl Seimo Nacionalinio ir gynybos komiteto tyrimo, sako jo nepasirašąs vien dėl to, kad pasirašytų, bet šią situaciją jis tikrai svarstysiąs, nes klausimų yra aktualių.
„Klausimų yra aktualių, bet aš tikrai nepasirašinėju vien dėl to, kad pasirašyčiau. Manau, kad tie dešimt Seimo narių, gal jie disponuoja kažkokia informacija, dėl kurios tie klausimai iškilo. Aš tikrai svarstysiu, žiūrint tokią desperaciją iš jų partijos pirmininko (G. Landsbergio. - ELTA), tokią retoriką, tiesiog neapykantą arba išsireiškimus, kad dabar ateisime, kada tai bus ar apskritai tai bus“ , - sakė S. Skvernelis.
Kaip ELTA jau skelbė, grupė Seimo narių iš LVŽS frakcijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį, prašydami atsakyti į klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Seimo NSGK atlikto parlamentinio tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, Seimo „valstiečiams“ iškilo ir naujų rimtų klausimų, pavyzdžiui, juose minima ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.
Kreipimosi iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių D. Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų.
„Aš tai vertinu kaip desperatišką būdą visomis priemonėmis nukreipti dėmesį nuo kylančio nepasitenkinimo įvairiais jų priimamais sprendimais“, - sakė G. Landsbergis, minėdamas valdančiųjų sprendimus dėl ligoninių pertvarkos, mokytojų atlyginimų, dyzelinių automobilių, mokesčių reformos.
