Tokia išskirtinė Lietuvos savybė - į visus susitikimus vyksta prezidentė, premjerui, kaip kalbama, neleidžiama „kišti nosies“ į oficialius susitikimus. Šaltinių teigimu, naujai „iškeptus“ premjerus Jos Ekscelencija pirmiausia įspėja: „Į Briuselį važiuosiu aš. Ir jokių kalbų“. Po to kuris nors iš jų, pavyzdžiui, Algirdas Butkevičius, nudūręs akis, sako tautai: „Nevažiuosiu, prezidentė neleido“...

Kaip pasakojo Seimo narys Linas Balsys, anksčiau tokios dilemos - kuris važiuos, nebuvo, mat prieš kokį dešimtmetį Europos vadovų taryboje, kur susirenka visų šalių vadovai, prie stalo būdavo dvi vietos. „Dar Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus kadencijų metu galėjo važiuoti ir premjeras, ir prezidentas, jei jis nori. Bet dažniausia vykdavo tik premjeras. „Vėliau tvarka pasikeitė ir buvo nuspręsta: viena šalis, vienas vadovas, viena vieta prie stalo. Prezidentė iš karto, labai ryžtingai, be jokių skrupulų pranešė, kad visur važiuos jinai ir visais klausimais atstovaus jinai. Nors maždaug dviejuose trečdaliuose Vadovų tarybos susitikimų svarstomi ekonominiai, o ne politiniai klausimai“, - „Vakaro žinioms“ sakė L. Balsys.

Pavyzdžiui, buvo Šiaurės ir Baltijos šalių susitikimai, tiesa, daugiau formalūs. Ten vyko šeši ar septyni ministrai pirmininkai ir viena prezidentė - mūsų. Realiai susitikimai truko gal po gerą pusvalandį, kalbama buvo - na, apie „ūkį ir bites“. Tačiau premjerai tarpusavyje bendravo neformaliai ir tikėtina, daug ką aptarė bei suderino. Deja, Lietuvos vadovė, nuvykusi į susitikimus, neužmezga glaudžių betarpiškų santykių su kitų šalių vadovais, kurie būtų itin naudingi šaliai. „Dešimt metų tokio valdymo didelės žalos Lietuvai gal ir neatnešė, bet naudos neatnešė taip pat. Jei valstybės vadovo postą užimtų žmogus, mąstantis valstybiškai, ne savų ambicijų vedamas, ne simpatijų-antipatijų valdomas, kaip dabartinė prezidentė, šią nenatūralią situaciją nesunku būtų pakeisti“, - įsitikinęs L. Balsys.