Kadangi po vienu stogu su juo įsikūręs „Girstučio" kultūros centras, tai ir kultūrinė statinio dalis neteks keliasdešimt metų turėto, daugeliui kauniečių (ne vien jų) į sąmonę seniai įaugusio „Girstučio" vardo.
Parduoti viso komplekso vardą būtų geriau. Pasak Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, taip patarė „šiokią tokią apklausą atlikęs" Kauno plaukimo centro direktorius Mindaugas Špokas. Teisę „Girstučio" kompleksui suteikti naują pavadinimą savivaldybė nusiteikusi parduoti už 2 ar daugiau milijonų litų
„Pasaulyje yra susiformavusi praktika parduoti įvairių sporto kompleksų ar kitų pastatų pavadinimus, todėl natūralu, kad ir „Girstučio" kompleksui ieškomas naujas pavadinimas už tam tikrą atlygį", - teigė ketvirtadienį Kauno miesto meras A. Kupčinskas tarybos posėdyje, kai buvo svarstomas sprendimas organizuoti „Girstučio" rūmų pavadinimo perdavimo už atlygį viešąjį konkursą.
Konkurso laimėtojas įgis teisę suteikti pavadinimą visam kompleksui, kuriame veikia Kauno plaukimo centras ir VšĮ „Girstučio" kultūros ir sporto centras. Pasak Kauno mero, už komplekso pavadinimą gautos lėšos turėtų būti skirtos miesto baseinams ar kitiems sporto objektams atnaujinti.
"Ar buvo dar bent vienas toks atvejis, kai nuspręsta parduoti keliasdešimt metų veikiančios, visiems žinomos įstaigos pavadinimą? Jeigu jau neturim kaip biudžeto įplaukas padidinti, kodėl nepardavus „Žalgirio" vardo, - juk už jį daugiau pinigų gal duotų kokia firma?
O gal parduokim Nemuną? Jei dar daugiau kas nors pinigų pasiūlys, tai ir Kauną parduosim?", - atkalbėti kolegas miesto politikus nuo sprendimo priėmimo mėgino neseniai socialdemokratų gretas papildęs buvęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius. Tačiau jo argumentai poveikio neturėjo.
Tiesa, „Jaunosios Lietuvos" atstovas, vieno iš komitetų Kauno miesto taryboje vadovas Aušrys Kriščiūnas siūlė įtvirtinti konkurse sąlygą, kad „Girstučio" vardas naujame komplekso pavadinime išliktų ir būtų derinamas su privatininko (rėmėjo) valia parinktu reklaminiu vardu. Į tai tarybos nariams buvo paaiškinta, kad konkursą vykdys savivaldybės administracija, o sprendimą dėl laimėtojo parinkto vardo patvirtinimo priims miesto taryba.
Kaip bus, jei tarybos sprendimas bus nepalankus, o konkurso laimėtojas nuspręs bylinėtis dėl savo teisių ir laimės bylą, ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje nediskutuota. Tik apsispręsta: pavadinimas turėtų būti lietuviškas. Dėl viso pikto, kad netyčia vietoj „Girstučio" neatsirastų koks „Fortum" ar „Gazprom".
ELTA primena, kad iki tapdamas miesto savivaldybės nuosavybe, „Girstutis" (tiesa, ne šiuo vardu) buvo vienos iš didžiųjų įmonių - Kauno dirbtinio pluošto gamyklos - priklausinys. Rengiant įmonę privatizacijai, pagal tuomečius įstatymus, ketinta kultūros ir sporto rūmus registruoti kaip atskirą padalinį. Siūlyta juos įsigyti Kauno miesto savivaldybei už simbolinį vieną litą. Tačiau savivaldybė tuomet atsisakė tapti rūmų šeimininke. Kaip vėliau Eltai aiškino buvęs Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis, savivaldybė tada bijojo prisiimti nemažas rūmų išlaikymo išlaidas.
Tačiau paskui, kai tos išlaidos dar labiau išaugo, kai Dirbtinio pluošto gamykla artėjo prie bankroto, savivaldybėje apsigalvota. Tuomet suderėta su įmonę ir rūmus iš verslininkų įsigijusiu Ūkio banku nupirkti „Girstutį" už 10 mln. Lt, mokant šią sumą ne vienus metus. Taip rūmai tapo savivaldybės nuosavybe.
Bene geriausiai dabar „Girstutį" (kaip kultūros įstaiga) žino teatro mėgėjai, nes atnaujintoje, puikią akustiką turinčioje, žiūrovams patogioje salėje pakaitomis spektaklius rodo patys garsiausi ir mažiau garsūs Lietuvos teatrai. Čia vyksta bendruomenių šventės, susitikimai su menininkais, organizuojamos parodos. Pernai 35 kartą „Girstutyje" buvo surengtas tradicinis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris". Ilgamečio vadovo Mindaugo Skvarnavičiaus pastangomis, pasirūpinta renovuoti „Girstučio" kultūros centrą, tam taip pat buvo pritraukta ES paramos lėšų.
Per trumpą laiką, kai tik iš naujo atvėrė lankytojams duris, išpopuliarėjo ir rekonstrukcijos projekte dar tebeminėto „Girstučio" vardo jau atsikračiusi komplekso sportinė dalis - Kauno plaukimo centras. Tiesa, prieš įkurtuves, pagal investicinio projekto sąlygas, buvo surengtas konkursas, tačiau savivaldybei taip ir nepavyko rasti koncesininko, kuris savo kaštais (ir papildomais savivaldybės kasmetiniais įnašais) sutiktų eksploatuoti baseiną ir prie jo esančią vandens pramogų dalį.
Gimė idėja uždirbti bent iš komplekso vardo pardavimo. Kad pinigų savivaldybei davęs pirkėjas savąjį pavadinimą 20 metų galėtų naudoti kaip reklamą ne tik montuodamas naujas iškabas rūmų prieigose, bet ir viešoje erdvėje bei afišose, programose, bilietuose.
Kauno miesto tarybos priimtame sprendime nurodyta, kad „Girstučio" pastatui gali būti suteiktas tik lietuviškas pavadinimas, atitinkantis visuomenėje priimtus moralės normos kriterijus. Jis negali būti susietas su alkoholio, tabako gaminiais, trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti turtinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos.
