EFHR primena, kad į tautinių mažumų teisių pažeidimus atkreipia dėmesį ne tik nevyriausybinės organizacijos, bet ir tarptautinės - tokios kaip Europos Taryba.
Norime pabrėžti, kad naujausioje Freedom House ataskaitoje neminima, kad tautinių mažumų teisės Lietuvoje yra ginamos, kaip buvo teigiama 2012 metais. Ataskaitoje pabrėžiama, kad etninių mažumų, kurios Lietuvoje sudaro 16 procentų, diskriminacija vis dar yra problema. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tautinių mažumų mokyklas lankantys mokiniai laiko tokį patį lietuvių kalbos egzaminą, kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai (http://www.freedomhouse.org/report/freedom-world/2013/lithuania#.UtbxN9JdWIp). Amnesty International ataskaitoje kreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuva vis dar nėra pasirašiusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 protokolo, kurio nuostatos visiškai uždraudžia diskriminaciją (http://files.amnesty.org/air12/air_2012_full_en.pdf).
Europos Tarybos Ministrų komiteto 2012 metų lapkričio 28 dienos rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje rodo, kad šios konvencijos principų Lietuvoje nesilaikoma. Ataskaitoje teigiama, kad trūksta aiškių ir nuoseklų teisinių tautinių mažumų apsaugos nuostatų, tautinių mažumų švietimo įstaigoms yra sunkiau gauti finansavimą, taip pat yra nepakankama parama kultūros ir tautinių mažumų tapatybės apsaugai. Ataskaitoje reiškiamas nepasitenkinimas Lietuvos teismais dėl Pagrindų konvencijos nepaisymo (https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?id=2009951&Site=CM&BackColorInternet=C3C3C3&BackColorIntranet=EDB021&BackColorLogged=F5D383).
EFHR norėtų priminti apie ataskaitą dėl pasiruošimo 2012 metų Seimo rinkimams, kurią rengė ESBO DIŽB Rinkimų vertinimo misija. Joje yra nurodyti valdžios veiksmai, kurie nesutampa su bendromis Europos Sąjungos taktikomis ir standartais, tokie kaip: tautinių mažumų balsų suskirstymas pakeičiant balsavimo apygardų ribas, taikomas 5 procentų tautinių mažumų rinkimų slenkstis, rinkimų informacinių leidinių platinimas tik lietuvių kalba bei rinkimų kampanijos metu tautinių mažumų medijų pasiekiamumo apribojimas. (http://www.osce.org/odihr/elections/92379).
Be to, verta paminėti 2012 metų vyriausiojo komisaro tautinių mažumų reikalams Knut Vollebaek ataskaitą, Europos Komisijos pareiškimus prieš Rasizmą ir Netoleranciją (http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/ecri/Country-by-country/Lithuania/LTU-CbC-IV-2011-038-ENG.pdf) bei European Network Against Racism (ENAR) nuomonę apie blogėjančią lenkų mažumos padėtį.
Šiuo metu peticija dėl „Lenkų tautinės mažumos kalbos teisių Lietuvoje", susijusi su asmenvardžių, gatvių bei vietovardžių pavadinimų rašybos klausimais, yra nagrinėjama Europos Parlamente. Tai svarbus faktas, rodantis, kad tautinių mažumų problemas Lietuvoje yra bandoma spręsti tarptautinėse institucijose. (http://lt.efhr.eu/2012/12/10/peticija-del-lenku-tautines-mazumos-lietuvoje-vis-dar-yra-nagrinejama-europos-komisija-europos-parlamento-atzvilgiu-turi-tik-patariamaji-balsa/).
Anksčiau aptartos ataskaitos leidžia daryti prielaidą, kad prezidentė nėra pakankamai informuota apie tautinių mažumų apsaugos problemas Lietuvoje. Jau anksčiau EFHR buvo atkreipęs dėmesį, jog prezidentė galėjo supainioti tautinių mažumų ir migrantų sąvokų reikšmes.
EFHR dar kartą primena LR prezidentei (ankstesnė EFHR nuomonė http://lt.efhr.eu/2013/12/23/prezidente-neatskiria-tautiniu-mazumu-nuo-migrantu/), kad 2000 metais Lietuvos ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija vis dar galioja. Tai yra tarptautinis aktas, į kurio nuostatas būtina atsižvelgti visuose įstatymuose, ypač tuose, kurie tiesiogiai susiję su tautinėmis mažumomis. Lietuvos Respublikos prezidentė, kuri prisiekė atstovauti visą Lietuvos tautą ir valstybę, viešosiose kalbose pateikia neteisingą informaciją, nepaisydama tarptautinių įsipareigojimų. Toks elgesys kompromituoja Lietuvos valstybę tarptautinėje arenoje kaip šalį, kuri nepaiso Europos Sąjungos normų.
Europos Žmogaus Teisių Fondas
Komentarai
Įsivaizduokite du brolius, kurie išaugo viename bute, bet su vienu tėvai kalbėjo lietuviškai, su kitu - lenkiškai. Broliai išaugo, tėvai mirė ir tas brolis, kurio gimtoji kalba yra lietuvių, sako kitam broliui: „Tu negali kalbėti šiame bute lenkiškai, nes kitaip prarandi teisės į šį butą.“ Būtent tokią išvadą aš darau iš V.Landsbergio kalbos. Todėl visiškai suprantu ir palaikau LLRA reakciją į V.Landsbergio kalbą, kuris šiuo atveju ir vykdo to brolio-lietuvio vaidmenį.
Lygiai taip pat tvirtinama ir Lenkijos atžvilgiu toje pačioje Europos Tarybos Ministrų komiteto 2012 metų lapkričio 28 dienos rezoliucijoje dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lenkijoje. Pasiskaityti galim čia: wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?id=2009983
Akis drasko puodas katilui, būk tai anas suodinas:)
Toliau tingiu skatit, vis viena demagogija ir nepagrįsti kaltinimai.