Frakcijos išplatintame pranešime pateikiamas LLRA frakcijos narių protesto kontekstas.

„Dar 1991 m. sausio 11-ąją, svarbiu Lietuvos valstybei, ginančiai nepriklausomybę, momentu, Lietuvos Aukščiausioje Taryboje Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos pirmininkas kreipėsi į Lietuvos gyventojus: „Šiandien, sunkiu Mūsų Tėvynei momentu, kreipiuosi į Jus, brangūs tėvynainiai ir visi Lietuvos gyventojai. Apeliuoju į išmintingumą, taiką ir tarpusavio supratingumą. Atminkite, brangūs tautiečiai, kad mes gyvenome ir gyvensime kartu su lietuvių tauta. Mums tenka atsakomybė, kad mes ir būsimos kartos gyventume taikoje, kad kultūrų, tradicijų ir kalbų skirtumai tarnautų tarpusavio praturtinimui ir pagarbai. Pamirškime šiandien tai, kas skiria, dovanokime tiems, kurie ne visada norėjo mus suprasti, ieškokime to, kas mus jungia ir jungs – diktato ir prievartos nenoras, bendras laisvės, demokratijos ir nepriklausomybės siekis. 1991 m. sausio 15 d. LLS Vyriausioji valdyba, palaikydama LLS frakcijos Aukščiausiojoje Taryboje poziciją, atskiru pareiškimu pasmerkė jėgos panaudojimą ir patvirtino tolesnį Nepriklausomos Lietuvos kūrimą. 1991 m. sausio 16 d. LLS Vyriausioji valdyba paviešino savo kreipimąsi lenkų kilmės karininkams, tarnavusiems Sovietų kariuomenėje, rezervo kariams ir šauktiniams: ,,Šiuo metu Sovietų armija yra išnaudojama nusikalstamose akcijose. Jeigu gausite įsakymą dalyvauti tokiose akcijose, nešaukite į beginklius civilius gyventojus, venkite smurto naudojimo. Nesileiskite naudojami kaip įrankiai laisvės ir demokratijos smaugimui. Būkite ištikimi istoriniam lenkų šūkiui: „Už mūsų ir Jūsų laisvę", - rašoma frakcijos išplatintame pranešime.

1991 m. priimtus Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus LLRA frakcija vadina lietuvių žingsniu, žengtu geresnių lietuvių-lenkų santykių Vilniaus krašte link.

„1991 m. sausio 29 d., vertindami vienareikšmišką Lietuvos lenkų poziciją pasisakant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę lietuviai padarė bene pirmą žingsnį geresnių lietuvių-lenkų santykių Vilniaus krašte link - Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus, kuriuose atsižvelgta ir teisiškai įtvirtinta dalis lenkų ir kitų tautybių gyventojų poreikių, tarp kurių buvo ir gimtosios kalbos vartojimas viešajame gyvenime šalia valstybinės lietuvių kalbos. Šis dokumentas tapo pagrindu tarpusavio pasitikėjimui, opiausių Vilniaus regiono gyventojų problemų sprendimui", – lietuvių ir lenkų santykių istorines peripetijas primena LLRA frakcija.

LLRA frakcijos nariai apgailestauja dėl to, kad paskutiniai įvykiai šalyje rodo, kad tautinių mažumų lojalumas nepriklausomai Lietuvai ir sąžiningas darbas nėra vertinami.

„Deja, paskutiniai įvykiai rodo, kad tautinių mažumų ištikimybė nepriklausomai Lietuvai, padorus ir sąžiningas darbas Lietuvos labui nėra vertinami. Tautinių mažumų įstatymo nauja redakcija nėra priimta, o rengiamoje bandoma atsisakyti nepriklausomybės laikotarpiu priimtų nuostatų, o netgi yra blokuojamas grįžimas prie 1991 m. sausio mėnesį priimtų ir 20 metų galiojusių normų. Ciniška yra tai, kad ta pati politinė jėga – konservatoriai, jos lyderio V. Landsbergio ranka pasirašiusi Tautinių mažumų įstatymą, o 2010 metais jį panaikinusi, šiandien priešinasi jo grąžinimui galioti ir visais įmanomais būdais aktyviai blokuoja netgi jo įtraukimą į plenarinio posėdžio darbotvarkę. Maža to, Šv. Kūčių išvakarėse, 2013 metų gruodžio 23 dieną, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič buvo teismo nubaustas 43 400 Lt dydžio bauda už tai, kad nenukabino dvikalbių lentelių nuo privačių namų. Norime pabrėžti, kad šios dvikalbės lentelės pakabintos jau seniai ir teisėtai - pagal nuo 1991-01-29 galiojusį Tautinių mažumų įstatymą", – rašoma frakcijos pranešime.

LLRA pareiškė mananti, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria B. Daškevič buvo skirta didžiulė bauda, yra politinė.

„Remiantis faktu, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio apie 80 proc. gyventojų sudaro lenkai, ši teismo nutartis yra grynai politinė. Deja, tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų, kadangi civilizuotoje, demokratinėje valstybėje sunku įsivaizduoti situaciją, kuomet aukštesnės instancijos teismas baudą padidina beveik šimtą kartų", - teigia LLRA frakcijos nariai.

Toliau LLRA politikai paaiškina, kodėl šiandien išėjo iš Seimo salės tuo metu, kai iškilmingame posėdyje kalbėjo Vytautas Landsbergis.

„Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, žeminančią žmogaus orumą bei ignoruojančią piliečių teises viešajame gyvenime, šalia valstybinės kalbos, vartoti gimtąją kalbą, LR Seimo LLRA frakcija pareiškia ryžtingą protestą palikdama salę V. Landsbergio pasisakymo metu", – pabrėžia LLRA frakcija.

LLRA frakcijos nariai užtikrina aktyviai dalyvausiantys visuose šiandien vyksiančiuose šventiniuose renginiuose.

„Pabrėždami mūsų nuoširdžią pagarbą Sausio 13 dienos aukoms ir dalyviams, šiandien aktyviai dalyvausime visuose pagrindiniuose renginiuose, skirtuose Laisvės gynėjų dienai paminėti:

12.00 val. - Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje;
13.30 val. - Sausio 13-osios aukų pagerbime Antakalnio kapinėse;
17.30 val. - Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje", – teigia LLRA veikėjai.

Išplatintame pranešime LLRA frakcija dar kartą pareikalavo ypatingos skubos tvarka priimti Tautinių mažumų įstatymą, panaikinti teismo sprendimus, kuriais piliečiai buvo nubausti už gimtosios kalbos vartojimą ir Lietuvos teisinę sistemą atskirti nuo politikos.

„Reikšdami savo protestą, pareiškiame, kad ryžtingai imsimės visų demokratiškų būdų Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje tautinių mažumų teisėms apginti. Taip pat pažymime, kad kreipsimės į visas tarptautines institucijas bei geros valios žmones dėl žmogaus teisių pažeidimų mūsų daugiatautėje ir daugiakultūrėje valstybėje. LR Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija dar kartą reikalauja:

1. Ypatingos skubos tvarka priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris teisiškai atstatytų tautinių mažumų teises, dėl kurių buvo sutarta 1991 m. sausį, nepriklausomybės grėsmės akivaizdoje ir galiojusias iki 2010 metų;

2. Teismų nutarčių, persekiojančių ir baudžiančių Lietuvos piliečius už gimtosios kalbos vartojimą viešame gyvenime, panaikinimo;

3. Lietuvos teisinės sistemos depolitizavimo, visų ieškinių, susijusių su tautinių mažumų kalbų vartojimu viešajame gyvenime, atsiėmimo", - rašoma pranešime, kurį išplatino LR Seimo LLRA frakcija.