Šiandien, birželio 21 d., Seime vyko LLRA-KŠS inicijuoto Liustracijos įstatymo pateikimas. 55 parlamentarai pritarė, 34 buvo prieš, dar 9 susilaikė.
Primename, kad Visuotinės liustracijos įstatymą Seime užregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij.
„Projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui ir poveikiui jų sprendimams, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol užima aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismų struktūrose“, – komentuoja Z. Jedinskij.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. „Asmenys, bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptinti, kai visuomenė apie juos nežino, gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, – mano parlamentaras.
Aršiausiai visų KGB bendradarbių atskleidimui priešinasi konservatoriai ir liberalai. Tačiau šiandien pastarieji turėjo pajusti pralaimėjimo kartėlį.
Primename, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų siekia išslaptinti asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pavardes. Dar 2017 m. rugsėjį LLRA-KŠS užregistravo liustracijos įstatymo projektą, tačiau projektas buvo atmestas. 2018 m. balandžio 12 dieną – išlaukus įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą – Zbignev Jedinskij dar kartą užregistravo Seime atitinkamą įstatymo projektą. Gegužės 3 dieną Seime turėjęs būti svarstomas minėtas įstatymo projektas dingo iš Seimo darbotvarkės. Tuo tarpu praėjusią savaitę turėjęs būti svarstomas Liustracijos įstatymo projektas, konservatorių pastangomis buvo atidėtas, pirmą kartą iki artimiausio antradienio, t.y. balandžio 19 dienos, o vėliau iki birželio 21 dienos.
Zbignev Jedinskij atkreipė dėmesį į tai, kad per pastarąjį pusmetį buvo nemažai įvykių, kai iškilo žinomų asmenų galimas bendradarbiavimas su KGB. Todėl, Seimo nario manymu, visuotinė liustracija tampa opia problema: „Visai neseniai VSD vadovas Darius Joniškis, pristatinėdamas grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, spaudos konferencijos metu patvirtino, kad tie asmenys, kurie yra įslaptinti, tikrai šantažuojami, ir į žurnalistės klausimą, ką reikia daryti, jis tiesiog atsakė – „kad trūksta visiškos liustracijos“, – paaiškino parlamentaras.
Taip pat Zbignev Jedinskij priminė, kad sausį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė pavardes žinomų aktorių ir kunigų, kurie galimai buvo užverbuoti KGB. Šis įvykis sukėlė didžiulį ažiotažą visuomenėje ir žiniasklaidoje.
Tuo tarpu visai neseniai laikraštyje „Respublika“ pasirodė taip vadinamieji „Tomkaus sąrašai“ (asmenų, galimai slapta bendradarbiavusių su KGB, sąrašas), kurie, Zbignevo Jedinskio nuomone, buvo nutylėti žiniasklaidoje: „Tai kelia labai daug įtarimų. Pavyzdžiui, ten buvo Arvydo Anušausko, kuris yra Seimo narys, pavardė, ir kandidatuodamas į Seimą jis turėjo anketoje pažymėti, bendradarbiavo ar ne – politikas pažymėjo, kad ne, bet mes visi puikiai žinome, jog žiniasklaida persekioja kiekvieną Seimo narį net už labai menkus įtarimus. Turbūt visi prisimename, dėl ko turėjo atsistatydinti Seimo narys Mindaugas Bastys. Dėl to, kad galimai bendradarbiavo su buvusiu KGB darbuotoju. Žiniasklaida persekiojo jį kiekvieną dieną,“ – sakė Seimo narys.
Politikas stebisi, kad dėl naujo paviešinto galimai KGB bendradarbių sąrašo žiniasklaida tyli. „Niekas nepaklausė nei Anušausko, nei VRK, kodėl tokie įvykiai vyksta, kodėl Anušauskas nesikreipė į teismą“, – svarstė Zbignev Jedinskij.
„Todėl mes dar kartą teiksime šį įstatymo projektą Seime ir tas pristatymas buvo numatytas gegužės 3 dieną, deja, iš darbotvarkės šis klausimas dingo ir, įtariu, todėl, kad pirmojoje posėdžio dalyje turėjo pasisakyti buvęs signataras Česlovas Okinčicas, kurio pavardė irgi yra pažymėta KGB bendradarbių sąraše“, – sakė Zbignev Jedinskij.
Primename, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų siekia, kad pavardės žmonių, bendradarbiavusių su SSRS, būtų išslaptintos nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
