Naujienų agentūros ELTA užsakymu gruodžio 9-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausos duomenimis, du trečdaliai (65 proc.) 15-74 metų šalies gyventojų Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai vertina kaip sėkmingą: 8 proc. nurodė, kad jis labai sėkmingas ir 57 proc. apibūdino kaip greičiau sėkmingą. 14 proc. atsakė, kad, jų nuomone, Lietuvos pirmininkavimas buvo nesėkmingas (2 proc. labai nesėkmingas ir 12 proc. greičiau nesėkmingas). Penktadalis (21 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai buvo sėkmingas dažniau nurodė respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, respondentai, dirbantys valstybinėse įstaigose ir įmonėse, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai santykinai labiau už kitus nepatenkinti (vertina kaip nesėkmingą) 30-49 metų žmonės, darbininkai, ūkininkai ir bedarbiai, lenkų tautybės gyventojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai kaip sėkmingą daugiau įvertino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai, o kaip nesėkmingą kiek labiau apibūdino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, partijos Tvarka ir teisingumas bei Darbo partijos rinkėjai.
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad teigiamas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimas yra pagrįstas.
"Pirmiausia daugelis ir ekspertų, ir stebėtojų su pliuso ženklu vertina Lietuvos pirmininkavimą kaip tikrai sėkmingą, jau nekalbant apie visus tuos rutininius dalykus, kurie buvo sutvarkyti tikrai aukštu lygiu. Na, o iššūkiai, kurie iškilo, dalis jų, manau, buvo priimti ir įveikti. Kai kas, žinoma, galėjo ir kitaip būti (ir Ukrainos istorija nulemta objektyvių dalykų), bet gyventojai daugiau vertina iš objektyvesnės pusės", - Eltai sakė politologas.
Pašnekovo nuomone, tam įtakos turėjo žiniasklaidos pateikiama informacija, kuri esą daugiausia ir formavo visuomenės nuomonę. B. Ivanovas ryškiausiu gyventojams įsiminusiu Lietuvos pirmininkavimo įvykiu išskyrė geopolitinę kovą dėl Ukrainos su Rusija.
"Galima susidaryti įspūdį, kad tokios grumtynės tarp Lietuvos ir Rusijos vyko vos ne pretenziniais pagrindais, ir tai, žinoma, negalėjo neimponuoti daugeliui gyventojų, kurie turi sovietinę patirtį, prisimena ir okupaciją, kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Šitie momentai galėjo įkvėpti, net ir žinant rezultatą, kuris kai kam galėjo pasirodyti truputėlį nuviliantis, bet tai nemažai lėmė dalykai, nepriklausantys nuo mūsų. Apskritai, Lietuva labai garbingai toje istorijoje atrodė ir tai, manau, gyventojams padarė teigiamą įspūdį", - įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Komentuodamas teigiamai vertinančių pirmininkavimą socialinį portretą, B. Ivanovas sakė šioje vietoje matąs prieštaringumą: viena vertus, dešiniųjų atstovai, dalis elektorato kritiškai vertina pirmininkavimą ES Tarybai, dalis - teigiamai. Taip esą yra, nes mažiau reflektuojantis elektoratas kitaip priima politinę tikrovę. Taip pat politikos apžvalgininkas neslėpė matąs nacionalizmo momentą.
"Žinoma, labiau į etniškumą orientuotos grupės (nesvarbu, ar tai bus lietuvių, ar lenkų, ar rusų) tradiciškai tokius globalizacinius, integracinius procesus vertina kritiškai. Žinoma, kad ES, jos plėtros idėjos tokioms grupėms atrodo kaip dalykai su minuso ženklu. Vis tiktai konservatyvias, etnines, tautines vertybes išpažįstančios grupės daugiau vertina labiau izoliuotą valstybių būvį, kritiškai vertina ir euro įvedimo galimybes ir t.t. Tai tikriausiai daugiau susiję su nenoru priimti tas globalizacijos tendencijas ir tame matomas pavojus, jog nutautėsime, sunyksime. Tokios fobijos būdingos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims, tai irgi tam tikra tendencija. Taigi ir Lietuvoje paminėtos grupės daugiau orientuojasi į etninių vertybių kategoriją", - sakė B.Ivanovas ir pridūrė, kad platesnis akiratis mažina įvairias fobijas.
Tai, kad penktadalis rinkėjų neturi savo nuomonės apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, politologas taip pat aiškino bendra tendencija. Esą ir kitose Vakarų Europos šalyse yra didelė visuomenės dalis, kuri politika apskritai nesidomi, yra abejinga tokiems politikos reiškiniams kaip pirmininkavimas, rinkimai, partijų batalijos. Tiesa, tame B. Ivanovas nieko blogo neįžvelgia, nes tokį indiferentiškumą lemia tai, kad žmonės gyvena savo įprastus gyvenimus.
"Paprasčiausiai jie iš to politinio arba politizuoto būvio pereina į kitą, ramesnį, gyvenimą. Kartais sociologai tai sieja vėlgi su pragyvenimo lygio kaita, kartais - su nusivylimu. Lietuvoje ta grupė nevienalytė, yra ir to, ir to: Lietuvoje yra nemažai ir jaunimo, nesidominčio politika, yra žmonių, kurie indiferentiški ir tikrai gerai gyvena. O yra tokių, kurie apskritai viskuo nusivylę ir kurių absoliučiai niekas nedomina",- teigė politologas.
Lietuva, nuo antrojo 2013 m. pusmečio pirmininkavusi ES Tarybai, pirmininkavimą nuo sausio 1 dienos perdavė Graikijai, tai darančiai jau penktą kartą.
Pirmininkavimas ES Tarybai taip pat buvo puiki galimybė garsinti Lietuvą pasaulyje. Skaičiuojama, kad mūsų šalį aplankė per 30 tūkst. užsienio svečių, apie Lietuvos pirmininkavimą rašė 1800 žurnalistų iš viso pasaulio. Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė daugiau nei pusšimtį interviu užsienio žurnalistams, įvairiose ES šalyse įvyko 500 Lietuvos kultūrinių renginių.
Vadovauti ES taisyklių kūrimui eilės tvarka kas pusmetį tenka kiekvienai iš 28 ES šalių narių. Lietuva pirmininkavimui ES Tarybai išleido 214 mln. litų. Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos valstybių, pirmininkavusi ES Tarybai. Kitą kartą pirmininkausime po 14 metų.
Lietuvos pirmininkavimo metu iš viso priimtas 251 svarbus ES teisės aktas ir pasiekta pažanga dėl dar 114 iniciatyvų. Tai 2,5 karto didesnis nei paprastai darbo krūvis, kuris Lietuvai teko dėl besibaigiančių metų.
Svarbiausiais Lietuvos pirmininkavimo rezultatais įvardinamas pasiektas politinis sutarimas su Europos Parlamentu dėl 2014-2020 m. ES biudžeto, susitarimai dėl tolesnio Bankų sąjungos kūrimo ir Vilniaus viršūnių susitikimas, kuris paskatino istorinius pokyčius Ukrainoje ir dar labiau suartino Rytų partnerystės šalis su Europa.
