„Lietuvos Sausio 13 dienos, Laisvės gynėjų minėjimo išvakarėse, LLRA frakcija pažymi, kad Lietuvos lenkų bendruomenė, aktyviai siekusi bei gynusi Lietuvos nepriklausomybę, po 23 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, praėjus beveik 10-čiai metų nuo įstojimo į ES ir NATO bei pasibaigus pirmininkavimui ES Tarybai, sulaukia priespaudos bei milžiniškų finansinių nuobaudų už savo gimtosios kalbos vartojimą", – teigiama frakcijos pranešime.

LLRA frakcijos nariai pareiškė besilaikantys nuomonės, kad baudų skyrimas už gimtosios kalbos vartojimą kompromituoja Lietuvą kaip demokratinę valstybę.

„Susiklosčiusi situacija kompromituoja demokratinės valstybės pamatus. Tuo labiau kad Lietuvos lenkai ne tik palaikė ir dalyvavo kovoje už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę, bet ir kartu su visais Lietuvos piliečiais siekė bendro tikslo – nepriklausomos, demokratiniais pagrindais atkurtos Lietuvos valstybės kūrimo:

• 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje aktyviai dalyvavo Lietuvos lenkų sąjungos atstovai, tarp kurių buvo ir dabartiniai LLRA ir jos Seimo frakcijos vadovai;

• 1990 m. kovo 12 d. Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas LRT eteryje oficialioje deklaracijoje palaikė nepriklausomybės aktą: ,,Lietuvos gerovė yra mūsų bendras tikslas. Už mūsų ir Jūsų laisvę!";

• 1990 m. balandžio 22 d. įvykęs II visuotinis Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimas oficialiai išreiškė palaikymą šalies nepriklausomybei;

• 1991 m. sausio 13-ąją, dramatiškiausiu Lietuvos valstybei, ginančiai nepriklausomybę, momentu, Lietuvos Aukščiausioje Taryboje Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos pirmininkas kreipėsi į Lietuvos gyventojus: „Šiandien, sunkiu Mūsų Tėvynei momentu, kreipiuosi į Jus, brangūs tėvynainiai ir visi Lietuvos gyventojai. Apeliuoju į išmintingumą, taiką ir tarpusavio supratingumą. Atminkite, brangūs tautiečiai, kad mes gyvenome ir gyvensime kartu su lietuvių tauta. Mums tenka atsakomybė, kad mes ir būsimos kartos gyventume taikoje, kad kultūrų, tradicijų ir kalbų skirtumai tarnautų tarpusavio praturtinimui ir pagarbai. Pamirškime šiandien tai, kas skiria, dovanokime tiems, kurie ne visada norėjo mus suprasti, ieškokime to, kas mus jungia ir jungs – diktato ir prievartos nenoras, bendras laisvės, demokratijos ir nepriklausomybės siekis";

• 1991 m. sausio 15 d. LLS Vyriausioji valdyba, palaikydama LLS frakcijos Aukščiausiojoje Taryboje poziciją, atskiru pareiškimu pasmerkė jėgos panaudojimą ir patvirtino tolesnį Nepriklausomos Lietuvos kūrimą;

• 1991 m. sausio 15 d. Lietuvos lenkų sąjunga griežtai pasmerkė ginkluotos jėgos naudojimą: ,,Lietuvos lenkų sąjunga deklaruoja, kad nepaisant visko darys viską, kad Lietuvos Respublika taptų laisva ir demokratine šalimi, kad visos teisės – visuotinės, pilietinės, tautinės – būtų joje gerbiamos";

• 1991 m. sausio 16 d. LLS Vyriausioji valdyba paviešino savo kreipimąsi lenkų kilmės karininkams, tarnavusiems Sovietų kariuomenėje, rezervo kariams ir šauktiniams: ,,Šiuo metu Sovietų armija yra išnaudojama nusikalstamose akcijose. Jeigu gausite įsakymą dalyvauti tokiose akcijose, nešaukite į beginklius civilius gyventojus, venkite smurto naudojimo. Nesileiskite naudojami kaip įrankiai laisvės ir demokratijos smaugimui. Būkite ištikimi istoriniam lenkų šūkiui: „Už mūsų ir Jūsų laisvę". Šias iniciatyvas palaikė visa tautinės mažumos bendruomenė", - rašoma pareiškime.

LLRA frakcija Lietuvos Seime pabrėžia, kad Lietuvos lenkų bendruomenė, prieš daugiau kaip 20 metų stojusi ginti Lietuvos nepriklausomybės, vylėsi, kad nepriklausomos šalies veikimas bus grindžiamas pagrindiniais demokratijos principais.

„Tokiu būdu Lietuvos lenkų bendruomenė, siekdama Lietuvos nepriklausomybės, išreiškė vienybę su visa Lietuvos tauta. Suvokdama atsakomybę už nepriklausomos Lietuvos likimą, kartu stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės, tikėdamasi, kad ji bus grindžiama pagrindiniais demokratiniais principais", – teigia aštuonis parlamentarus suburianti LLRA frakcija Seime.

LLRA pabrėžia, kad 1991 m. priimti Tautinių mažumų įstatymo pakeitimai buvo lietuvių žengtas žingsnis geresnių santykių su Lietuvoje gyvenančiais lenkais link.

„1991 m. sausio 29 d., vertindami vienareikšmišką Lietuvos lenkų poziciją pasisakant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę lietuviai padarė bene pirmą žingsnį geresnių lietuvių-lenkų santykių Vilniaus krašte link - Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus, kuriuose atsižvelgta ir teisiškai įtvirtinta dalis lenkų ir kitų tautybių gyventojų poreikių, tarp kurių buvo ir gimtosios kalbos vartojimas viešajame gyvenime šalia valstybinės lietuvių kalbos. Šis dokumentas tapo pagrindu tarpusavio pasitikėjimui, opiausių Vilniaus regiono gyventojų problemų sprendimui", – pabrėžia šalies parlamente dirbantys LLRA atstovai.

LLRA veikėjai pareiškime reiškia nuostabą dėl to, kad tautinių mažumų egzistavimą valstybėje reglamentavęs teisės aktas - Tautinių mažumų įstatymas – buvo priimtas, o po 20 metų panaikintas tos pačios politinės jėgos.

„1991 m. sausį visiems svarbiausias buvo nepriklausomybės, laisvės išsaugojimas bei tikėjimas, kad kuriamoje nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje visi piliečiai, nepaisant tautybės, galės visapusiškai ir pilnai naudotis savo teisėmis, puoselėti savo kultūrą bei kalbą, gerbti bendrą istoriją. Prisimenant visą nepriklausomos Lietuvos istoriją nuo 1990 iki 2009 metų, stebina faktas, kad 1991 m. Tautinių mažumų įstatymą pasirašiusi politinė jėga bei priėmusi palankius tautinėms mažumoms pakeitimus, 2009 metais nusprendžia panaikinti 20 metų sėkmingai nepriklausomoje Lietuvoje veikusį įstatymą. Šis įstatymas 2010 metų sausio 1 dieną neteko galios, nepaisant to, kad:

• 2000 m. vasario 17 d. Lietuva be išlygų ratifikavo 1995 m. vasario 1 d. Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją;

• 2004 m. Lietuvos įstojimas į NATO bei Europos Sąjungą buvo aktyviai remiamas visų Lietuvos lenkų bendruomenių, tarp jų ir 32 organizacijų", - rašoma pareiškime.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai pabrėžia, kad Tautinių mažumų įstatymo panaikinimas kelia ne tik šalyje gyvenančių lenkų, bet ir kitų tautinių mažumų atstovų nepasitenkinimą.

„Tautinių mažumų įstatymui nustojus galioti Lietuvos lenkai kartu su kitomis tautinėmis mažumomis ne kartą akcentavo ir protestavo prieš tautinių mažumų teisių susiaurinimą švietimo srityje bei gimtosios, šalia valstybinės kalbos, viešajame gyvenime vartojimo apribojimą", – rašoma pareiškime.

Išplatintame pareiškime lenkų politikai pabrėžia, kad Lietuvai svarbiu momentu, kai šalis stovėjo prie ES vairo, tautinės mažumos, nenorėdamos bloginti valstybės įvaizdžio tarptautinėje arenoje, nerengė jokių protesto akcijų.

„Svarbu pabrėžti, kad 2013 metų Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmetį tautinės mažumos, vertindamos šalies reprezentacines funkcijas tarptautinėje arenoje bei politinio veido svarbą, nerengė jokių protesto akcijų, nors kitos piliečių grupės, nepaisant šaliai svarbaus laikotarpio, būrėsi protestuoti prie valstybinių įstaigų ir Valdovų rūmų", – teigiama pareiškime.

LLRA frakcija pareiškė apgailestaujanti, kad tautinių bendruomenių ištikimybė Lietuvai ir sąžiningas darbas jos labui nėra įvertinti.

„Deja, paskutiniai įvykiai rodo, kad tautinių mažumų ištikimybė nepriklausomai Lietuvai, padorus ir sąžiningas darbas Lietuvos labui nėra įvertinti. Tautinių mažumų įstatymo nauja redakcija nėra priimta, o rengiamoje bandoma atsisakyti nepriklausomybės laikotarpiu priimtų nuostatų. Blokuojamas yra netgi grįžimas prie 1991 m. sausį priimtų ir 20 metų veikusių normų. Ciniška yra tai, kad ta pati politinė jėga, kuriai prieš 20 metų labai reikėjo Lietuvos tautinių mažumų, ypač Lietuvos lenkų palaikymo, jos lyderio V. Landsbergio ranka pasirašiusi Tautinių mažumų įstatymą, šiandien priešinasi jo atnaujinimui ir visais įmanomais būdais aktyviai blokuoja netgi jo įtraukimą į plenarinio posėdžio darbotvarkę", – pabrėžia LLRA politikai.

LLRA frakcijos nariai pareiškime taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos teisinės sistemos politizavimo.

„Maža to, konservatorių partijos narys ir Vyriausybės atstovas, inicijuodamas teisminius-politinius procesus, įtraukia Lietuvos teismus į politinius ginčus, tuo pačiu dar labiau politizuodamas Lietuvos teisinę sistemą. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-23 sprendimu, Kalėdų išvakarėse, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevič buvo paskirta 43 400 Lt (12 569 eurai) bauda už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Šalčininkų rajone. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, konservatoriaus Audriaus Skaisčio veiksmai kompromituoja mūsų šalį tarptautinėje arenoje, didina įtampą ir kursto tautinę nesantaiką. Tokie veiksmai yra provokacinio pobūdžio, yra nukreipti prieš konstitucines žmogaus teises – „piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius" (LR Konstitucijos 37 str.). Pabrėžtina, kad yra vykdomos represijos ir pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, teisė vartoti gimtąją kalbą. Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų saugomos ir nebūtų pažeidžiamos tarp lygiaverčių subjektų", – savo poziciją šiuo klausimu dėsto LLRA frakcijos nariai.

Pareiškime LLRA frakcija taip pat akcentuoja teisingų ir nepriklausomų teismų svarbą.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiandien, nepriklausomoje Lietuvoje, vienas iš svarbiausių teisingumo vykdymo principų yra teisėjų ir teismų nepriklausomumas (LR Konstitucijos 109 str.). Pasak ES Teisingumo Teismo teisėjo Egidijaus Jarašiūno, priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų santykių stabilumas, o tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia ir įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti LR teisės aktuose ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių Šalčininkų rajone bei milžiniško dydžio (43 400 Lt) piniginės baudos skyrimą B. Daškevič, kyla klausimas dėl teisingumo vykdymo principo bei teismų skaidrumo Lietuvoje. B. Daškevič atsiliepime į skundą nurodė, kad jis įvykdė 2008 m. teismo sprendimą, t. y. nuo savivaldybės pavaldumo pastatų gatvių lentelės buvo nuimtos, o liko tik ant privačių namų, kurių savininkai neleido jų nuimti. Administracijos direktorius pabrėžė neturintis įgaliojimų reikalauti iš gyventojų nuimti lenteles iš privačių jų namų", - pabrėžia frakcijos nariai.

LLRA frakcijos politikai Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių Šalčininkų rajone vadina politiniu.

„Remiantis faktu, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio 79 proc. gyventojų sudaro lenkai, ši teismo nutartis yra grynai politinė. Deja, tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų, kadangi civilizuotoje, demokratinėje valstybėje sunku įsivaizduoti situaciją, kuomet aukštesnės instancijos teismas baudą padidina beveik šimtą kartų. Keista, kad visa tai vyksta Europos Sąjungos valstybėje narėje", – sako LLRA frakcijos Seime nariai.

Pareiškime LLRA frakcija reikalauja ypatingos skubos tvarka priimti Tautinių mažumų įstatymą, panaikinti teismo sprendimus, kuriais piliečiai buvo nubausti už gimtosios kalbos vartojimą ir atskirti nuo politikos Lietuvos teisinę sistemą.

„Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, žeminančią žmogaus orumą bei ignoruojančią piliečio teisę viešajame gyvenime, šalia valstybinės kalbos, vartoti gimtąją kalbą, LR Seimo LLRA frakcija reikalauja:

1. ypatingos skubos tvarka priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris teisiškai atstatytų tautinių mažumų teises, dėl kurių buvo sutarta nepriklausomybės grėsmės akivaizdoje 1991 m. ir galiojusias iki 2010 metų;

2. teismų sprendimų, persekiojančių ir baudžiančių Lietuvos piliečius už gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime, panaikinimo;

3. Lietuvos teisinės sistemos depolitizavimo, visų ieškinių, susijusių su tautinių mažumų kalbų vartojimu viešajame gyvenime, atsiėmimo.

Reikšdami savo protestą pareiškiame, kad ryžtingai imsimės visų demokratiškų būdų Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje tautinių mažumų teisėms apginti. Taip pat pažymime, kad kreipsimės į visas tarptautines institucijas bei geros valios žmones dėl žmogaus teisių pažeidimų mūsų daugiatautėje ir daugiakultūrėje valstybėje", – rašoma pareiškime, kuris šiandien LR Seimo LLRA frakcijos posėdyje buvo priimtas vienbalsiai.

Parengta pagal awpl.lt