Stipriausio niukso Lietuva sulaukė dėl nepavykusio sutarimo tarp biodegalų šalininkų ir priešininkų, teigiančių, kad jų vartojimo skatinimas atneštų daugiau žalos nei naudos. Lietuva buvo pasiūliusi kompromisą, kuris netiko nei vieniems, nei kitiems. O "European Voice" žurnalistas Deivas Kytingas (Dave Keating) konstatavo, kad tai gali būti laikoma didžiausia politine pirmininkavimo nesėkme.

Bet sėkmės istorijų publikacijoje buvo daugiau - tai ir vadovaujant Lietuvos finansų ministrui Rimantui Šadžiui pasiektas "įspūdingas progresas" kuriant bankų sąjungą, sutarimas dėl privalomosios auditorių ir audito kompanijų, atliekančių viešojo intereso įmonių auditus, rotacijos, taip pat derybos dėl elektroninių cigarečių ir anglies dvideginio išmetimo limitų automobiliams.

Pagrindinė antraštė skelbia, kad Lietuvos pirmininkavimas buvo "solidus debiutas". Tobio Fogelio (Foby Vogel) analizėje atkreipiamas dėmesys į įtemptą darbotvarkę: per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį sutarta dėl 137 teisės aktų, o Airijos pirmininkavimo metu buvo sukurta vos 17.

Tačiau, kaip pastebi analitikas, žiūrėti į grynus skaičius negalima. Kaip ir visada, daliai pirmininkaujančios šalies priimtų sprendimų pagrindai būna pakloti jau anksčiau, kai kur suveikia kitų šalių derybiniai gebėjimai.

T. Fogelis atkreipia dėmesį, kad per labai sudėtingas derybas dėl ES biudžeto 2014-2020 metams Airija atblokavo maždaug pusę teisės aktų, kuriems buvo pritarta Lietuvos pirmininkavimo metu.

Panaši situacija - ir dėl Komandiruojamų darbuotojų direktyvos, prie kurios dirbo ir pirmininkavusi Airija, ir Kipras.

Klausimas buvo galiausiai išspręstas po to, kai Lenkija pasitraukė iš blokuojančios mažumos, paskui ją nuėjo ir Airija su Kroatija, o blokuojančioje mažumoje pasiliko tik Jungtinė Karalystė ir Vengrija. Tačiau dėl to vertėtų padėkoti sumaniai prancūzų diplomatijai - proveržis buvo pasiektas privačiame Lenkijos ir Prancūzijos prezidentų susitikime, teigiama straipsnyje.