Aukštą vietą geidžiamiausių kandidatų į prezidento postą sąraše užima Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemar Tomaševski (2,4 proc.), kurį lenkia tik dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas ir Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

Smuktelėjo dabartinės šalies vadovės D. Grybauskaitės populiarumas: 2013 metų lapkritį už ją balsuotų 36 proc. respondentų, t.y. 0,5 proc. mažiau rinkėjų nei spalio mėnesį. Antras reitinge – premjeras Algirdas Butkevičius (10,9 proc.), kurio populiarumas irgi smuktelėjo (0,6 proc. – lyginant su spalio mėn.).

Trečioje vietoje rikiuojasi teisės kandidatuoti dar neatgavęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas. Už R. Paksą balsuoti norėtų 7,6 proc. apklausos dalyvių, tuo tarpu už ketvirtoje vietoje esantį Z. Balčytį - 3 proc. rinkėjų. Palyginti su analogiška apklausa, atlikta spalį, Z. Balčyčio reitingas truputį smuko (nuo 3,3 iki 3 proc.), nors politikas pastaruoju metu aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje. Labai šoktelėjo R. Pakso reitingas – nuo 4,3 proc. spalį iki 7,6 proc. lapkritį.

Per mėnesį šoktelėjo LLRA lyderio V. Tomaševskio populiarumas: remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, 2013 metų spalio mėnesį už jį balsuotų 2,2 proc. rinkėjų, o lapkritį – jau 2,4 proc. balso teisę turinčių gyventojų. Nors V. Tomaševski dar oficialiai nepaskelbė kandidatuosiąs prezidento rinkimuose, jis yra populiaresnis nei, pavyzdžiui, apie kandidatavimą oficialiai paskelbęs Artūras Paulauskas.

Su 2,3 proc. palaikymu šeštas sąraše rikiuojasi ekonomistas Gitanas Nausėda – nepaisant to, kad jis kartoja nieku gyvu neisiąs į politiką. Už „darbiečių“ kandidatą Artūrą Paulauską balsuotų 2,3 proc. balso teisę turinčių asmenų, už „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį - 2,2 proc. rinkėjų, Vilniaus merą Artūrą Zuoką – 2,1 proc. rinkėjų, o už dešimtojoje vietoje esančią Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę – 1,8 proc. šalies gyventojų.

Politologai: R. Paksas neturėtų kandidatuoti, net jei galėtų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI teigė, jog šoktelėjęs reitingas rodo, kad „tvarkiečių“ lyderis dar turi politinio parako. Tiesa, politologas laikosi nuomonės, jog R. Paksas iš tiesų netrykšta noru kandidatuoti 2014 m. rinkimuose – net jei Seimas paskutinę akimirką jam atvertų kelią.

„Ar R. Paksas bus kandidatu – didelė abejonė. Nes, kaip žinoma, dar neišspręsti visi juridiniai klausimai dėl jo galimybės kandidatuoti. (...) Aš sakyčiau, kad jam daug naudingiau būtų palikti jo statusą klausimą neišspręstą. Tam, kad galėtų ateinančius penkerius metus intensyviai ir nuosekliai kelti savo reitingą. Šiandien jo reitingas – tarp vidutiniokų. Ir tokiu būdu jis neturi didelių šansų konkuruoti su ta pačia D. Grybauskaite“, - kalbėjo L. Bielinis.

„Jam naudingiausia būtų šįkart praleisti. Tam, kad kitos kadencijos pradžioje jis sugebėtų paruošti visuomenę ir save kaip realų kandidatą“, - pridūrė politologas.

Z. Balčytis – per silpna korta?

Nepaisant kol kas silpnų reitingų, L. Bielinis ragina nenurašyti Z. Balčyčio.

„Neskubėkime su išvadomis. (...) Z. Balčytis akivaizdžiai turi dirbti labai energingai. O šiai dienai visa jo veikla susieta su jo asmens fiksacija – kaip kandidato. Manyčiau, kad turime palaukti dar keletą mėnesių ir pasižiūrėti dinamiką: kaip keičiasi visuomenės požiūris į kandidatus“, - dėstė politologas.

Tuo tarpu T. Janeliūno nuomone, socdemai su Z. Balčyčiu smarkiai rizikuoja. Blogiausias variantas – antrasis prezidento rinkimų turas be populiariausios šalies partijos kandidato.

„Kol kas nematyti, kad Z. Balčytis apskritai būtų rimtai nusiteikęs dalyvauti prezidento rinkimuose. Bent jau man toks susidarė įspūdis, kad jis nujaučia, jog jam tai yra tiktai priedėlis prie Europos Parlamento rinkimų. Tokia nuostata yra galbūt nujaučiama potencialių jo rinkėjų. Jeigu jis to nepakeis ir neįtikins, kad jis yra ne dirbtinas ar laikinas kandidatas, bet tikrai nori visomis jėgomis kovoti dėl šito posto, toks netikrumas rinkėjams gali persiduoti labai greitai“, - sakė T. Janeliūnas.

D. Grybauskaitės planas – penkerių metų atsitraukimas?

L. Bielinis taip pat svarsto, jog D. Grybauskaitė, pastaruoju metu besikankinanti su toli gražu ne draugiška Seimo dauguma, galėtų atlikti savotišką atsitraukimo manevrą ir nekandidatuoti artimiausiuose prezidento rinkimuose.

„Jinai gali dabar nekandidatuoti ir kitai kadencijai vėl save išstatyti. Įmanoma. Kodėl gi ne? Suprantu, kad geriausia jai būtų dabar laimėti ir tęsti. Bet kita vertus – yra įvairios strategijos. Yra ir asmeniniai nuovargiai, ir kiti išskaičiavimai. Sakykime, užleidusi vietą bet kokiam kitam kandidatui ji (po penkerių metų – DELFI) gali sukelti nostalgiją savo asmens atžvilgiu. Daug didesnę negu, sakykime, dabartiniai reitingai“, - aiškino VDU profesorius.

Čia T. Janeliūnas su L. Bieliniu kategoriškai nesutinka.

„Aš nematau jokių požymių, kad taip būtų. Teoriškai, aišku, visada gali būti tokia galimybė. Bet klausimas – ką ji veiks tuos penkerius metus? Būti vėl Europos komisare? Bet tai tikrai grįžimas atgal, o ne ėjimas į priekį. Nebent būtų mums nežinomas aiškus ketinimas D. Grybauskaitei suteikti svarbų ES postą. Galbūt net svarbesnį už komisarės. Kitu atveju, nematau, kodėl ji turėtų nekandidatuoti į prezidentus, turėdama geriausius šansus laimėti rinkimus“, - oponavo politologas.

Antras turas be socdemo – nieko tokio?

T. Janeliūno nuomone, tikimybė, jog Z. Balčytis vietą antrajame rinkimų ture gali užleisti kitos partijos kandidatui, yra nemenka. Tačiau politologas mano, jog socdemams, kaip partijai, tai nebūtų didelis nuostolis.

„Tai nėra partijos lyderis. Tai (nepatekimas į antrąjį turą – DELFI), manau, nieko ypatingo nereikštų. Išskyrus paties Z. Balčyčio galimybes partijoje. Visa kita, manau, liktu status quo. A. Butkevičius partijoje įtvirtintų savo lyderiavimą be didesnės konkurencijos. Socdemai turėtų pasiteisinimą, nes ne partijos vadovas, o antras, trečias ar ketvirtas asmuo ten dalyvavo. Vienintelis minusas būtų tiktai pačiam Z. Balčyčiui, kuris galbūt turi omenyje galimybę kada nors pakeisti A. Butkevičių“, - teigė politologas.

Partijų reitingas – be pakitimų

Partijų reitinge didesnių svyravimų neužfiksuota. Čia ir toliau karaliauja socdemai. Už juos balsuoti norėtų kas ketvirtas apklaustasis – truputį mažiau nei spalio mėnesį. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos reitingas, kaip ir jos lyderio R. Pakso, ūgtelėjo. Panašu, kad „tvarkiečiai“ gali įsitvirtinti antrojoje populiariausių partijų sąrašo pozicijoje.

Taip pat didėja atotrūkis tarp trečios ir ketvirtos vietų: konservatoriai „darbiečius" lenkia jau 1,8 procentinio punkto. Penketuką, kaip jau tapo įprasta, „uždaro" Liberalų sąjūdis.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 3,5 proc. rinkėjų balsuotų už Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Tai geras rodiklis lyginant su ankstesniais metais skelbtais tyrimų duomenimis, kai per apklausas palaikymą Lietuvos lenkų rinkimų akcijai reiškė 1-2 proc. rinkėjų, o realus palaikymas praėjusiuose rinkimuose siekė 5-6 proc.

Pažymėtina, kad nevienareikšmiškai vertinama yra tai, kad atliekant šį tyrimą į neapsisprendusių (10,7 proc.) ir nebalsuosiančių (šiuo atveju – 21,5 proc.) respondentų balsus yra atsižvelgiama, todėl bendras partijų palaikymo rodiklis tesiekia 67,8 proc. Paprastai ES valstybėse narėse atliekant viešosios nuomonės dėl palaikymo politinių partijų populiarumo tyrimus laikoma, kad bendras palaikymas sudaro 100 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 m. lapkričio 19-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Remiantis delfi.lt