Pasak šalies vadovės, tai, ką šiuo metu daro Lietuva - investicijos į suskystintųjų dujų terminalą, į energijos taupymą, biokuro naudojimą, - yra labai gera kryptis. Tačiau pabrėžia, jog ar Lietuva išliks atominės energetikos šalis, reikia visų politinių jėgų apsisprendimo, ne tik valdančiųjų partijų, nes tai strateginis klausimas.
"Šiuo metu to nėra. Turi būti nacionalinis susitarimas, skirtas kelioms Vyriausybėms. Kol kas matome, kad dabartinė Seimo dauguma negali savarankiškai priimti strateginių sprendimų, vykdomi tik tęstiniai projektai. Kol kas ši dauguma Lietuvai nepasiūlė naujų strateginių projektų", - sakė D. Grybauskaitė interviu žurnalui IQ.
Paklausta, ar asmeniškai dar tiki, kad Lietuva gali likti atominės energetikos šalimi, šalies vadovė kalbėjo, kad vidutinėje ar ilgalaikėje perspektyvoje, jei tokia politinė valia atsirastų, viskas įmanoma. "Tačiau, ar tokia valia ir tokie gebėjimai atsiras artimiausiu metu, abejočiau", - pridūrė ji.
D. Grybauskaitė neslėpė matanti Premjero Algirdo Butkevičiaus apsisprendimą ir ryžtą užbaigti Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, todėl jį labai palaikanti. Pasak Prezidentės, visiškai aišku, kad šis projektas užtikrins realią nepriklausomybę nuo "Gazprom", leis Lietuvai apsirūpinti dujomis rinkos kainomis.
"Turėdami galvoje, kad sutartis dėl dujų tiekimo su "Gazprom" baigiasi 2015 m. pabaigoje, jei pastatysime terminalą, galime labai rimtai svarstyti galimybę iš viso neturėti sutarčių su šia bendrove", - sakė D. Grybauskaitė.
Pasisakydama dėl Vyriausybės derybų su "Gazprom", D. Grybauskaitė sakė, kad apie derybas net kalbėti negalima, nes iš "Gazprom" gauname vien reikalavimus ir politinį spaudimą.
"Tai ne vien apie dujas, jų kainą - greičiau visas sąrašas reikalavimų, kuriuos man teko girdėti dar 2010 m. susitikime su Vladimiru Putinu. Ir tai gerokai peržengia energetikos ar "Gazprom" santykius su Lietuva. Tai traktuoju kaip neleistiną politinį spaudimą, "Gazprom" yra ta priemonė, kuria mums jis daromas", - kalbėjo Prezidentė D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė taip pat kalbėjo, kad "labai sparčiai artėjame prie tokio taško, kai būsime nepriklausomi, nors jo dar nepasiekėme". D. Grybauskaitė apgailestavo, kad per 25 metus taip lėtai judėta energetinio savarankiškumo kryptimi, tačiau prognozavo, kad 2014-ieji jau bus lūžio metai. D. Grybauskaitė įvardijo, kad 2014 m. pabaigoje numatoma turėti alternatyvią dujų tiekimo galimybę per SGD terminalą, 2015 m. turi atsirasti ir elektros jungtis su Švedija, leisianti įsitraukti į Šiaurės šalių elektros energijos rinką, "Nord Pool" sistemą.
"Dar reikia kantrybės, pasitikėjimo savo jėgomis, ir būsime labai arti tikslo, kai galėsime pasakyti, kad joks šantažas mums nebegali daryti įtakos, kad savarankiškai sprendžiame savo ekonomikos ir energetikos klausimus. Tai taip pat leis labiau suvaldyti ir politinę korupciją, nes per energetiką, didžiulius pinigus joje trečioji šalis daro didelę įtaką ir mūsų politiniam gyvenimui", - interviu žurnalui IQ sakė D. Grybauskaitė.
Planuojama, kad SGD terminalas Klaipėdoje pradėtų veikti 2014 metų gruodį.
Anksčiau buvo skelbta, kad Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis, esą sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuota, kad jėgainės statybos prasidės 2015-aisiais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.
2011 m. gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai jame toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas - Japonijos "Hitachi".
Estai rodo vis atsargesnį požiūrį į projektą ir negarantuoja, kad dalyvaus jį įgyvendinant. Todėl Lietuvos politikai ėmė aktyviau dairytis į Lenkijos pusę. Ją gali būti stengiamasi įkalbėti grįžti į branduolinį projektą.
