Naujosios rotacijos pagrindą sudaro kariai iš Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono ir Logistikos valdybos. Nuo antrojo kitų metų pusmečio NATO greitojo reagavimo pajėgų priešmininių laivų junginyje budės ir Lietuvos karinės jūrų pajėgos.
Lietuva šiam junginiui skirs ir vadovavimo ir aprūpinimo laivą "Jotvingis" bei štabo karininkų, kurie sudarys tarptautinio junginio štabo pagrindą.
Kartu su lietuviais priešmininių laivų junginio štabe tarnaus Estijos, Latvijos ir Turkijos kariai. Numatoma, jog šios grupės sudėtyje bus Belgijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Vokietijos priešmininės kovos laivai.
2013 metais NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo apie 200 karių iš Lietuvos karinių oro pajėgų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo motorizuotojo pėstintinų batalionų ir Specialiųjų operacijų pajėgų.
Budėjimo metu NATO greitojo reagavimo pajėgoms skirti padaliniai budi savo dislokacijos vietoje ir, prireikus, būna pasirengę išvykti į operacijos vietą.
NATO greitojo reagavimo pajėgos - aukštos parengties Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų, logistikos ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai išsiskleisti operacijoms vykdyti. Šios pajėgos geba pačios išsilaikyti ir vykdyti operacijas visame pasaulyje.
Sprendimą kurti greitojo reagavimo pajėgas NATO šalys priėmė 2002 metų lapkritį Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba. Pirmą kartą šios pajėgos buvo praktiškai panaudotos 2004 metais Atėnų olimpinių žaidynių metu saugumui užtikrinti.
2005 metų spalį Lietuva dalyvavo ir pirmoje NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijoje, kurioje padėjo nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui.
Lietuva NATO greitojo reagavimo pajėgoms savo karius skiria nuo 2005 metų.
