Centrinės iškilmės, kuriose dalyvavo Lenkijos ir Baltijos šalių parlamentų vadovai, vyko Vilniuje. Per šventinį minėjimą Lietuvos Seime 100-ųjų gimimo metinių proga pagerbtas pasipriešinimo vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas dr. Norbertas Černiauskas, o už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai tradicine Kovo 11-osios statulėle „Žinia“ pagerbtas partizanas Bronislovas Juospaitis.

Sveikinimo kalboje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad sumokėjome nemažą 1990 m. kovo 11-ąją paskelbtos Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo kainą, už kurią žmonės – tokie kaip A. Ramanauskas-Vanagas – sumokėjo net aukščiausią kainą.

Anot Lenkijos Respublikos Seimo pirmininko Marek Kuchciński, Lietuvos sugrįžimas į suverenių valstybių šeimą mums turi milžinišką reikšmę. Tai buvo Solidarumo ir Sąjūdžio triumfas – dviejų didelių visuomeninių judėjimų triumfas, kurie peržengė mūsų valstybių sienas.  

Sunkiu kelio į nepriklausomybę laiku Lenkijos „Solidarumas“ rėmė Lietuvos „Sąjūdį“ ne tik dvasiškai, bet visų pirma – konkrečia pagalba: spausdinimo mašinomis, anuomet draudžiama literatūra, dalijosi pogrindžio veiklos vykdymo subtilybėmis.

Prisimindamas bendrą Lenkijos ir Lietuvos istoriją Lenkijos Seimo vadovas pabrėžė, kad „Lenkijos ir Lietuvos bendrija yra ir dabar, nors ir kitokio pobūdžio – Europos valstybių sąjungoje“. „Šiuolaikinėje Europoje susiformavo naujas bendradarbiavimo tipas ir tai jis atitinka šį laikotarpį. Tai bendrijos, kuriose neprarandame mūsų valstybingumo, mūsų istorinio unikalumo, o ieškome kelių stiprinti juos didelėse tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip NATO ir Europos Sąjunga“, – sakė M. Kuchciński ragindamas stiprinti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą.

Savo kalboje M. Kuchciński išvardijo kelis teigiamus Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pavyzdžius: bendras karines iniciatyvas, infrastruktūrines iniciatyvas – tokia kaip „Via Baltica“ ar „Rail Baltica“. Lenkijos Seimo maršalka nepamiršo ir abejose šalyse gyvenančių tautinių mažumų.

„Paramos reikia ir Lietuvos lenkams, ir Lenkijos lietuviams, kuriuos laikome potencialiai didžiausia bendro lenkų ir lietuvių paveldo vertybe. Šiuos klausimus norime aptarti aktyvindami Lenkijos ir Lietuvos parlamentinės asamblėjos darbą“, – sakė M. Kuchciński, kurį vizito Lietuvoje metu lydėjo parlamentarai Tadeusz Aziewicz, Tomasz Latos ir ]\Jerzy Meysztowicz. Latvijos ir Estijos parlamentams atstovavo jų vadovai Inara Murniece ir Eiki Nestor.

Po oficialaus posėdžio Seime Nepriklausomybės aikštėje dalyvaujant aukščiausiems šalies vadovams buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Po šio simbolinio akto Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovai pasirašė atvirą laišką Europos valstybių parlamentų vadovams dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“, atkreipdami dėmesį į politinį šio projekto kontekstą.

Vilniaus krašto savaitraštis