Lino Linkevičiaus teigimu, nepageidaujamais paskelbtų asmenų veikla nesuderinama su diplomato statusu. Tokia formuluotė reiškia, kad Lietuva juos laiko Rusijos žvalgybos pareigūnais, dirbančiais po diplomatine priedanga.
„Ambasadoriui įteikėme notą, kad trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, kuri nesuderinama su diplomato statusu“, – BNS sakė Linas Linkevičius.
Jo teigimu, išsiunčiami asmenys turės iš Lietuvos išvykti per savaitę.
Valstybės saugumo departamento teigimu, šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.
Diplomatų teigimu, solidarizuodamosi su britais 15 ES šalių ketina išsiųsti iš viso 30 Rusijos diplomatų.
Į Lietuvos URM iškviestas Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas žurnalistams situaciją žadėjo pakomentuoti po susitikimo.
Plečia „juodąjį sąrašą“
Užsienio reikalų ministerija taip pat inicijavo dešimčių Rusijos piliečių įtraukimą į „juodąjį sąrašą“. Jame esantiems asmenims draudžiama atvykti į šalį.
„Pasiūlėme Vidaus reikalų ministerijai papildyti vadinamąjį Magnitskio sąrašą dar 21 asmeniu. Remdamiesi Lietuvos institucijų ir sąjungininkų informacija taip pat kreipėmės į Migracijos departamentą, siūlydami uždrausti dar 23 asmenims atvykti į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – teigė ministras.
Lietuva 49 asmenų vadinamąjį Magnitskio sąrašą paskelbė sausio mėnesį. Į jį įtraukti Rusijos piliečiai, kuriems dėl žmogaus teisių pažeidimų ir pinigų plovimo uždrausta atvykti į Lietuvą.
Lietuva ir kai kurios kitos ES šalys Rusijos diplomatus išsiunčia reaguodama į Britanijoje įvykdytą buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga.
ES vadovai praėjusią savaitę paskelbė pareiškimą, jog labai tikėtina, kad atsakomybė dėl šio išpuolio tenka Rusijai ir kad nėra kito įtikinamo paaiškinimo.
„Mes aiškiai parodome, kad netoleruojame tokių veiksmų, kurie yra ypatingi. Tai nėra paprastas teisės pažeidimas – pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo panaudotas cheminis ginklas prieš civilius. Situacija ypatinga ir reikalauja ypatingo atsako“, – BNS sakė ministras.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad tokį žingsnį žengusios Europos šalys „siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai“.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
