Pasak jo, specialistai taip pat tyrinės vadinamosios blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologijos saugumą.
„Sutarėme su Finansų ministerija, kad Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, pasitelkęs mokslininkus, jau artimiausiu metu pradės nagrinėti „fintech“ technologijos ir „blockchain“ technologijos saugumo aspektus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras.
„Finansų ministerijos iniciatyva ir naujas kelias žavi, bet ateities saugumu reikia pradėti rūpintis jau šiandien“, – pridūrė jis.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, jog Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai bus įtraukti į „fintech“ tarpinstitucinius pasitarimus.
„Mūsų šalis siekia ne tik užtikrinti maksimalų šios srities saugumą, bet ir vykdyti, kartu su kitų šalių inovacijų centrais, papildomus tyrimus skatinant finansų ir „blockchain“ sričių kibersaugos inovacijas“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, su kibernetiniu saugumu susijusios technologijos finansų sektoriuje galėtų būti dar viena niša Lietuvos mokslui ir verslui.
V. Šapokos komentarą BNS perdavė Finansų ministerijos atstovė Erika Bogusevičiūtė.
Ketvirtadienį pristatytoje Lietuvos kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje rašoma, kad pernai iš visų užfiksuotų žalingos programinės įrangos veikimo atvejų 7 proc. jų buvo finansų sektoriuje.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodo pernai daugiau negu 450 kartų aptikęs ir neutralizavęs žalingos programinės įrangos (angl. malware) veikimą.
Pasak centro direktoriaus Ryčio Rainio, kibernetinių užpuolikų dėmesys finansinėms technologijoms Lietuvoje susijęs su šalies proveržiu šioje srityje.
„Geros technologijos ir geri ryšių tinklai masina kibernetines atakas, nes iš jų tiesiog galima daugiau uždirbti“, – teigė R. Rainys.
Pernai „fintech“ įmonėms Lietuvoje suteiktos 32 licencijos – beveik dvigubai daugiau nei 2016 metais. Šiemet išduoti aštuoni tokie leidimai, nagrinėjama dar 20 paraiškų.
Šių metų pradžioje Europos Parlamento narys Antanas Guoga Vilniuje įsteigė pirmąjį Europoje blokų grandinės biurą.