Žmonėms, renkantis į aikštę su švęsti Nepriklausomybės dieną, 15 neuniformuotų policijos pareigūnų lipnia juosta užsiklijavo sau burnas.

Rankose jie laikė plakatus, kad pareigūnai irgi turi teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kad profesinės sąjungos nėra blogis. Ant neštuvų jie nešė dėžę su užrašu „socialinis draugas“.

„Žmonės yra persekiojami už nuomonę, už kritiką, persekiojami už veiklą profesinėje sąjungoje. Penktadienį buvo tiesiog išplatintas pranešimas, kad profesinė sąjunga yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – žurnalistams teigė vienas iš akcijos rengėjų Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Pasak jos, kitokią nuomonę turinčius pareigūnus vadovai vadina nelojaliais, jie bauginami.

„Eiliniams pareigūnams tai atsiliepia metinių vertinimų metu, jie atitinkamai gali tikėtis, kad nesulauks aukštesnio atlyginimo. Jeigu jis kelis kartus įvertinamas blogai, gali būti atleistas iš tarnybos. Prasideda mobingavimas – tau mėtomos užuominos. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities viršininkas visiems policininkams per sistemą išplatino, kad profesinės sąjungos yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kad turėtumei išstoti iš profsąjungos“, – teigė R. Katinienė.

Profesinių sąjungos atstovų BNS perduotame minėtame laiške, kurį pasirašo Šiaulių policijos vadovas Ramūnas Sarapas, teigiama, kad „viešoje erdvėje „profsąjungos“ tyčiojasi iš sąžiningai ir garbingai tarnaujančių policijos pareigūnų. Šis demaršas yra viešas visų dirbančių policijos pareigūnų dergimas, policijos vardo žeminimas ir visuomenės saugumo jausmo mažinimas. Politinė spekuliacija ir valstybės stabilumo griovimas.“

„Taip negali būti. Policininkas, kuris gina ir saugo visuomenę, jis turi tikėti savimi, turėti aukštą savivertę ir nebijoti. Retoriškai norėčiau paklausti: ar visuomenė norėtų turėti bijančią teisėsaugą?“ – kalbėjo profesinės sąjungos lyderė.

Pasak Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovės Loretos Soščekienės, kovo 11-oji protesto akcijai pasirinkta neatsitiktinai.

„Minėdami šią datą valdžiai norime priminti, kad Konstitucijoje įtvirtintų principų laikymasis yra vienas iš demokratinės valstybės kertinių akmenų. Ir prašome nelikti nuošalyje, kai šis principas yra tiesiog trypiamas Lietuvos policijoje”, – teigė L. Soščekienė.

Anot pareigūnų, kitą savaitę panašias akcijas planuojama surengti prie policijos įstaigų, kuriose „įvairūs nusižengimai pastebimi dažniausiai – Vilniuje, Kaune, kituose Lietuvos miestuose“.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas kategoriškai atmeta kaltinimus dėl pareigūnų bauginimo.

„Patys matote, kiek viešoje erdvėje skiriama kritikos policijos vadovams, ir mes tikrai tų žmonių, kurie mus kritikuoja, nepersekiojame. Tokių faktų aš tikrai nežinau“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė policijos vadovas.

„Jeigu yra kokie nors pavieniai atvejai, kviečiu tuos pareigūnus kreiptis tiesiogiai į vadovybę, į mane elektroniniu paštu, telefonu, asmeniškai, tikrai skirsiu laiko tiems pareigūnams, kiek reikės“, – garantavo L. Pernavas.

Jis savo ruožtu kritikavo policijos profsąjungas, sakydamas, kad girdi tik jų kritiką, bet ne konstruktyvių siūlymų.

„Matau tam tikrus profesinių sąjungų reikalavimus, tačiau per ketvertus mano darbo metus negirdėjau nė vieno konkretaus konstruktyvaus pasiūlymo. Jeigu tokie bus pasiūlyti, be abejo, mes juos svarstysime“, – sakė policijos generalinis komisaras.

Policijos pareigūnų profesinė sąjunga kritikuoja prieš pusantrų metų pradėtą policijos reformą. Anot jos, po reformos pareigūnai tapo mažiau saugūs, pablogėjo tyrimų kokybė.

L. Pernavas teigė, kad statistika rodo ką kita.

„Kalbant apie pačius tyrimus, išaiškinamumą, tai jis yra geresnis. Mūsų prioritetai – nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę ir sveikatą. Jų ištyrimo procentas praėjusiais metais buvo per 80 procentų. Palyginti su buvusiais dviem, trejais metais, tas ištyrimas išaugo, berods, 10 procentų. Kalbant apie kitus mažiau pavojingus nusikaltimus, tokius, kaip vagystės, tai jų ištyrimas per pastaruosius dešimt metų laikosi ties 21 proc. ir tas skaičius yra pastovus. Išsivysčiusiose Europos valstybėse tas skaičius yra toks pats, kaip ir Lietuvoje“, – tvirtino komisaras.

Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS teigė, kad ministerija neturi žinių, jog pareigūnai būtų persekiojami dėl savo nuomonės. Jis kvietė profesines sąjungas tokiais atvejais pasidalyti ir žadėjo reaguoti.

„Vidaus reikalų ministras visada yra atviras pokalbiui, profsąjungos laukiamos, jos lankosi ministerijoje, kalbama apie problemas. Jei yra tokių faktų, kad pareigūnai persekiojami už savo nuomonės reiškimą, tikrai to neturėtų būti, jei yra įrodymais grįstų dalykų, būtų reaguota ir rimtai pažiūrėta“, – ministro poziciją perdavė atstovas.

Apie protesto akciją jis sakė, kad „pareigūnai, kaip ir visi kiti, turi teisę viešai išreikšti nuomonę, ir tai yra sveikintini demokratiniai procesai“.