„Jeigu iš tikrųjų susidarytų tokia kritinė situacija, tada mes priimsime spendimą, bet tai nėra vienos Vyriausybės sprendimas, tai yra ir Seimo, ir Prezidentūros sprendimas. Be abejo, mūsų sprendimas bus susijęs su tuo, kad Lenkija yra mūsų strateginė partnerė ir artimiausia kaimynė“, - į Eltos klausimą antradienį atsakė S. Skvernelis.
Jis tikino, kad palaikytų dialogą tarp Varšuvos ir Briuselio.
„Aš esu šalininkas dialogo, ir būtent dialogo tarp Europos Komisijos ir Lenkijos Respublikos. Ir tikrai nemanau, kad turime turėti situaciją, kai būtų balsavimo būdu įvedami apribojimai Lenkijai. Šiuo atveju mūsų valstybės ir mano, kaip Ministro Pirmininko, tikslas padaryti viską, kad tas dialogas būtų toks, koks turi būti“, - teigė jis.
Penktadienį į Vilnių atvyksta Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, su kuriuo susitiks Lietuvos Ministras Pirmininkas. Susitikimo metu taip pat ketinama pasirašyti susitarimus energetikos srityje. Tačiau Premjeras kol kas neatskleidžia, kokius susitarimus konkrečiai planuojama pasirašyti.
Lietuva su Lenkija tikisi įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo projektą. Ilgą laiką Varšuva skeptiškai į tai žiūrėjo, tačiau pastaraisiais metais sutiko, kad tinklai būtų sinchronizuoti. Be to, į Lenkiją iki 2021 metų ketinama nutiesti dujotiekį GIPL.
Lietuvai svarbus ir Lenkijos palaikymas dėl elektros importo ribojimo iš trečiųjų šalių, taip apsunkinant Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybas.
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizito Lietuvoje metu vasario viduryje Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat teigė, kad siekia dialogo tarp Varšuvos ir Briuselio, ir „nepalaikys prievartinių metodų prieš Lenkiją“.
ES ruošia drausminę procedūrą prieš Lenkiją dėl teismų reformos, kuri apriboja jų nepriklausomumą. Pernai gruodį EK suteikė trijų mėnesių terminą ištaisyti tai, kitu atveju Lenkijai gresia precedento neturinti sankcija - balsavimo teisės atėmimas.
